Tą paskutinę naktį. Melanie Milburne
Читать онлайн книгу.
tion>
Pirmas skyrius
Maja apstulbusi žiūrėjo į testo juostelę. Joje išryškėjo dvi mėlynos linijos, ji netekusi žado pajuto, kad gerklę suspaudė geležiniai gniaužtai.
Teigiamas.
Moteris atsisėdo ant vonios krašto, kojos drebėjo taip smarkiai, kad reikėjo delnais suimti kelius. Ryškiai įsižiebusi vilties kibirkštėlė staiga išblėso.
Tai negali būti tiesa.
Giliai atsidususi ji vėl pasižiūrėjo į testo juostelę. Sumirksėjo vieną, antrą, trečią kartą, bet mėlynos linijos buvo tokios pat, kaip ir iš pradžių.
Netikėtai kažkas įkyriai paskambino į duris, Maja stryktelėjo ant kojų, o širdis daužėsi krūtinėje tarsi bepročio mušamas varpas. Greitai įgrūdusi testo juostelę į pirmą pasitaikiusį stalčių po kriaukle ji lėtai ir giliai įkvėpė, kad nusiramintų.
Gonzas jau buvo prie durų ir linksmai amsėjo pasisveikindamas, bet Maja jau ir taip suprato, kas lūkuriuoja už durų. Niekas kitas, tik buvęs jos vyras Džordžijus Sabatinis taip skambindavo į duris. Jis visada spausdavo mygtuką per stipriai ir laikydavo jį pernelyg ilgai. Taip jis aiškiai parodė, jog nepriima neigiamo atsakymo.
Atidarydama duris Maja pasistengė nutaisyti kuo abejingesnę veido išraišką.
– Džo… Džordžijau, – ištarė ji vildamasi, kad balsas jos neišduos. – Maniau, kad atsiuntei ką nors iš savo tarnautojų paimti Gonzo. Ar ne taip mudu tarėmės?
– Šį kartą nutariau ateiti pats.
Paglostęs stačias šuns ausis, aukštas vyras atsitiesė ir visu savo ūgiu palinko prie jos. Susitikus jųdviejų žvilgsniams, tamsiai rudose Džordžijaus akyse blykstelėjo pašaipa.
– Nustebau, radęs tave namuose, – tarė jis. – Maniau, būsi išėjusi su nauju savo mylimuoju anglu. Koks ten jo vardas? Hju? Herbertas?
Maja krimstelėjo apatinę lūpą ir jau ne pirmą kartą gailėjosi kvailai pasielgusi, kad nuėjo į aklą pasimatymą, kurį surengė jos draugės iš jogos pamokų.
– Hovardas. Ir nebuvo nieko panašaus, apie ką skalambijo spauda.
Džordžijus suraukė antakius.
– Tai jis nenuplėšė tau drabužių savo buto prieškambaryje ir nesielgė su tavimi nepadoriai?
Garsiai užtrenkdama duris vyrui už nugaros, Maja kandžiai dėbtelėjo.
– Ne. Tai labiau primena tavo stilių.
Džordžijus tingiai šyptelėjo, ir Majai pasišiaušė sprando plaukeliai.
– Su manimi tu buvai visokia, cara, – sukuždėjo jis, ir Maja pasijuto kalta dėl staiga užliejusio geismo.
Užuot pažvelgusi į jį, išraudusi Maja apsisuko ant kulno. Jai pasidarė siaubingai gėda dėl savo elgesio naktį per Džordžijaus brolio vestuves. Ji vis dar negalėjo suvokti, kas privertė ją tąsyk pulti stačia galva. Ar kaltas šampanas, ar tai dėl to, kad tai buvo paskutinis kartas? Seksas santykiams užbaigti, štai, kas tai buvo. Jam tai, žinoma, nieko nereiškė. Galbūt Džordžijus jau permiegojo su keliomis moterimis nuo tada, kai jie apsigyveno atskirai. Anot paskutinių spaudos pranešimų, jis domėjosi moteriškų apatinių modeliu Londone. Perskaičius apie tai, Majai it durklu kas rėžė per širdį, bet ji verčiau mirs, tačiau Džordžijui to neparodys.
Ji pajuto, kad jis priėjo iš nugaros, ir jos oda ėmė tvinkčioti, šnervės išsiplėtė, įkvėpus vyriško aromato, susiliejusio su citrusiniu losjonu po skutimosi. Visi kiti kvapai visuomet tapdavo neutralūs ar pasikeisdavo, kai šis vyras būdavo šalia. Džordžijus jai ant pečių uždėjo delnus, ir galva ėmė suktis, o kai tvirtu kūnu prigludo prie nugaros, kvėpavimas, rodos, sustojo.
– Maloniai kvepi, – tarė jis, palenkdamas galvą tiek, kad lūpomis beveik palietė petį. – Ar tu pasikvepinusi naujais kvepalais?
Vos atgavusi žadą, Maja atsakė: – Patrauk nuo manęs rankas, Džordžijau. – Kol neatsisukau ir nepuoliau tau į glėbį ir dar kartą neiškrėčiau kvailystės, – pridūrė ji mintyse.
Jis spustelėjo delnus, ir to pakako, kad Majos širdis imtų plakti dar stipriau.
– Skyrybos neįvyks tol, kol nebus iki galo sutvarkyti visi dokumentai, – pasakė jis, kvėpuodamas jai į plaukus. – Gal išnaudokime laiką, kol išdžius rašalas, ką manai?
Maja suprato, ką jis turėjo omeny, ir tai ją skaudino labiau nei moteriško apatinio trikotažo modelis. Jis kovojo ne dėl jų byrančios santuokos, o dėl savo likimo. Sabatinių šeima buvo tokia pat garsi, kaip ir karališkoji Italijos dinastija. Kai prieš penkerius metus ji ištekėjo už Džordžijaus, nebuvo sudaryta jokia vedybinė sutartis. Tai buvo tiesiog nerašyta, žodžiais neaptarta taisyklė: o tai reiškė, kad jųdviejų santuoka nenutrūks, kaip ir visų iki šiol gyvenusių Sabatinių. Tačiau Maja norėjo žinoti, ar kitų Sabatinių santuokos nenutrūko ir patyrus skaudžių išgyvenimų.
Maja tuo labai abejojo.
Ji atsisuko į vyrą ir jai dar kartą suspaudė širdį, pažvelgus į mįslingas ir tamsias it naktis akis.
– Ko tu nori? – tepaklausė.
Džordžijus ėmė nykščiais masažuoti kietus jos pečius, o Maja tirpo ir, rodės, tuoj virs balute jam po kojų. Sukandusi dantis uždėjo delnus jam ant krūtinės, kad atstumtų, ir susikaupė atsakyti.
– Dėl Dievo meilės, ar nesiliausi?
Džordžijus viena ranka sugriebė jos delnus tarsi vaiko.
– Tai buvo nuostabi naktis, si? Neatmenu, kada buvo geriau, o tu?
Maja jo žodžius nuleido negirdomis. Iš visų jėgų stengėsi neprisiminti nakties, kai nesivaržydama aistringai mylėjosi. Nei temperatūros matavimo, nei ovuliacijos lentelių, nei hormoninių preparatų, tik puikus, tradicinis, lovą laužantis seksas. Beje, ne visą naktį juodu mylėjosi lovoje. Bet ko jis čia atėjo? Aistringai nakčiai pakartoti ar sudaryti paliaubas, kad išsaugotų savo turtus?
– Džordžijau… ta naktis buvo beprotybė, kvailystė, – atsakė ji negalėdama atlaikyti jo žvilgsnio.
Ištraukusi delnus jam iš rankos, Maja atsitraukė ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. Žinoma, dar per anksti viską jam pasakyti. Būtų viena bėda. Kiek kartų su džiaugsmu ji ištraukdavo testo juostelę, tačiau viltys ir svajonės po savaitės ar dviejų suduždavo tarsi bevertis porcelianas. Šį kartą nebuvo jokių garantijų, kad viskas baigsis kitaip. Jeigu nieko neįvyks, Džordžijus pagaliau galės būti laisvas ir gyventi su kita, kuri padovanos jam tai, ko labiausiai trokšta jo širdis. Juodu bus laisvi ir galės pasukti savais keliais. Tik prarado penkerius gyvenimo metus. Jam trisdešimt šešeri. Dauguma jo draugų ir kolegų, būdami tokio amžiaus, jau turėjo vieną ar du vaikus.
Ji nepagimdė jam nė vieno.
Džordžijus nuėjo paskui ją į nedidukę svetainę. Maja jautė deginantį vyro žvilgsnį, nuo kurio, rodos, vienas po kito tirpo drabužiai, ir ji pasijuto jautri ir apnuoginta. Jai žūtbūtinai reikia susiimti. Negalima nei išsiduoti, nei pasiduoti jausmams, nei parodyti savo silpnumo. Dabar ji vylėsi pakilsianti aukščiau visko. Dėjo daug pastangų, nusistatė naujus prioritetus, kitas kryptis, ir nė vienoje iš jų nebuvo Džordžijaus. Būti abejingai ir kontroliuoti save – toks buvo vienintelis bendravimo su šiuo vyru būdas. Maja privalėjo įrodyti, kad jis nedomina jos nei emociškai, nei seksualine prasme. Ir ji tapo nepriklausoma, ryžtingai nusiteikusi eiti savo gyvenimo keliu.
Dabar Maja stipresnė, daug stipresnė.
Pusmetis skyrybų užgrūdino. Ji jau negyveno vyro pinigų ir prestižo šešėlyje. Pati skynėsi kelią, rūpinosi savo ateitimi ir karjera, kurią lengvabūdiškai buvo apleidusi, nes reikėjo patenkinti Džordžijaus ir jo šeimos lūkesčius. Maja didžiavosi tuo, ką jai pavyko pasiekti po skyrybų. Su džiaugsmu laukė, kada atsities po patirtos nesėkmės, išmušusios ją iš vėžių. Ar Džordžijus galėjo įspėti jos paslaptį? Ar jos veide ir kūne gali būti kokių nors ženklų netgi pirmosiomis nėštumo savaitėmis? Atrodė, kad jis žiūri labai atidžiai, o tamsių akių žvilgsnis tarytum vėrė kiaurai, iki pat sielos gelmių.
– Girdėjau, kad išvažiuoji į Londoną? – paklausė