Jo geidžia visos. Miranda Lee
Читать онлайн книгу.
section>
Pirmas skyrius
Rajanas Armstrongas niekada nepainiojo verslo su malonumais.
Buvo panašu, kad vieną kartą nudegęs, šimtą kartų kentėsi. Žodis kentėsi nelabai tiko pasitikinčiam ir bendraujančiam Rajanui. Todėl kentėsi reikia išbraukti ir parašyti būsi atsargesnis.
Rajanas atsargiai žiūrėjo į vingrybes ir pasekmes, kurių sulauktų supainiojęs verslą su malonumais. Labai atsargiai žiūrėjo.
Kol buvo jaunesnis ir nesusijęs su verslo pasauliu, nebuvo reikalo priešintis paprasčiausio sekso pagundai. Jeigu jį sužavėdavo mergina, jis net nestabteldavo, kad pagalvotų prieš pasiduodamas vyriškiems hormonams, vedusiems prie tikslo. Pasiekti tikslą jam paprastai pasisekdavo: motina gamta jį apdovanojo aukštu ūgiu, plačiais pečiais ir nepaprastai atletišku kūnu, kurio geidė moterys ir kuris padėjo jam pakilti ir tapti vienu iš sėkmingiausių ir brangiausių vartininkų. Nuo dvidešimt trejų iki dvidešimt aštuonerių – kai žaidė tarptautinėje futbolo lygoje keliuose Europos klubuose – turėjo daugiau merginų nei atlaikytų įvarčių.
Kai sulaukęs trisdešimties buvo sužeistas ir anksti priverstas pasitraukti, grįžęs į Sidnėjų, įkūrė savo sporto vadybos įmonę. Tačiau Rajanas neišsiugdė gero įpročio valdyti ar ignoruoti savo seksualinių potraukių. Todėl kai viena pirmųjų jo klienčių, labai patraukli ir dar puiki sportininkė, pradėjo su Rajanu flirtuoti, pabaiga atrodė neišvengiama – jiedu atsidūrė lovoje. Atsižvelgiant į tai, kad jai buvo arti trisdešimties ir mergina buvo visiškai atsidavusi sporto karjerai, Rajanas negalėjo įsivaizduoti, kad ji galėtų norėti ko nors daugiau nei atsitiktinio suartėjimo.
Tačiau besibaigiant antrajam jų pasimatymui, Rajanas suprato padaręs didžiulę klaidą. Mergina be paliovos siuntinėjo žinutes, kliedėjo apie jo gebėjimus mylėtis ir kartojo, kaip jai patiktų būti jo žmona. Kai Rajanas bandė nutraukti santykius – kaip jis manė, labai taktiškai – ji pagrasino sužlugdyti jo verslą. Mergina spaudai perdavė konfidencialią informaciją ir vos pasitaikius progai stengėsi apdrabstyti jį purvais.
Deja, iki to laiko jis buvo ištrynęs visas viešumon iškeltas žinutes, todėl teisme tai buvo jos žodis prieš jo. Galiausiai jis laimėjo, nors ir labai sunkiai. Rajaną nukrėsdavo šiurpas vien prisiminus, kad vos išsaugojo tai, dėl ko tiek dirbo. Vyro verslas nukentėjo dėl to, kad jis nesilaikė taisyklės nepainioti darbo su malonumu.
Dabar jis susitikinėjo tik su subrendusiomis, protingomis moterimis, nesusijusiomis su sporto valdymo agentūra Pasiek pergalę. Jis šalinosi moterų klienčių ir darbuotojų. Net atsargiai traukdavosi kuo toliau nuo bet kokių verslo kolegių. Dabartinė jo mergina buvo viešųjų ryšių administratorė, dirbanti įmonėje, kurios paslaugomis jis niekada nesinaudojo. Erika buvo trisdešimt penkerių metų šviesiaplaukė, išsiskyrusi, neturinti vaikų ir baisiai ambicinga.
Laimei, vedybos ją domino ne labiau nei jį. Meilė – taip pat. Ji buvo šalia ir darė tai, ką reikia. Mergina puikiai atitiko Rajano poreikius – buvo patraukli, protinga ir seksuali. Per kelis paskutinius metus Rajanas suprato, kad karjeristės lovoje yra karštos, be to, jų neištikdavo staigūs pykčio priepuoliai, kai jis panorėdavo skirtis.
O skirtis jis norėdavo kas kelis mėnesius. Retkarčiais santykiai trukdavo ilgiau, bet taip būdavo labai retai. Dažniausiai baigdavosi anksčiau, kartą ar du – po kelių savaičių. Rajanas visada apsispręsdavo labai greitai, jeigu tik jam pasirodydavo, kad kils problemų. Jau pasiekė tokį amžių – artėjo trisdešimt aštuntasis gimtadienis – kai daugelis vyrų atsisako viengungio gyvenimo ir iškeičia jį į vedybas bei šeimą. Jis ne kartą matė, kaip viskas vyksta. Visi jo draugai dabar buvo vedę: net ir tie, kurie, kaip Rajanui atrodė, niekada nenurims ir nesusilauks vaikų.
Rajanas puikiai suprato, kodėl kitos lyties atstovės jį mato kaip tinkamą kandidatą santuokai. Nes jis niekada nekalbėjo apie savo praeitį, jos nežinojo, kad labai seniai jis nusprendė nebūti nei vyru, nei tėvu. Ir iki šiol nepakeitė savo nuomonės.
Skardus bar bar į kabineto duris nutraukė jo mintis ir akys sužiuro į laikrodį ant stalo. Lygiai trečia po pietų, kaip visada laiku, – keistai suirzęs pagalvojo Rajanas. Tikslumas jam iš tikrųjų patiko. Negalėjo pakęsti, kai reikėdavo gaišti laiką, lūkuriuoti žmogaus, ypač iš anksto susitarus dėl susitikimo. Bet kodėl jam nepatiko trečia valanda kiekvieno penktadienio popietę?
– Užeik, Laura, – šūktelėjo pro sukąstus dantis.
Ji įėjo, atrodė taip pat kaip visada: griežto kirpimo juodas kostiumėlis, aukštai, į prancūzišką kasą surišti plaukai. Jokio makiažo. Jokių papuošalų. Nei kvepalų.
Kol ji žingsniavo per kabinetą prie fotelio, ant kurio prisėsdavo per jų susitikimus, Rajanas nužvelgė ją nuo galvos iki kojų, stebėdamasis, kodėl ji taip su savimi elgiasi. Ar ji suvokia, kad taip atrodo advokatės – užsispyrusios, griežtos ir visiškai neseksualios?
Visi mato, kad ji galėtų būti labai patraukli moteris, jeigu tik pamėgintų. Jos figūra puiki, įdomus veidas, skruostikauliai aukšti, o pilkos akys – egzotiškos formos. Reikia pripažinti, kad tos akys buvo šaltos kaip Šiaurės dangus, ypač kai žvelgdavo į jį.
Todėl Rajanas apstulbo, kai jų akys susitiko ir jis pastebėjo ne šaltą abejingumą jose, bet skaudų apgailestavimą. Ji net stabtelėjo, sekundei įsmeigė į jį akis.
– Kas? – akimoju paklausė Rajanas.
– Nieko, – atsakė ir papurtė galvą. – Atleisk. Iškart imkimės verslo reikalų, gerai? – Ji atsisėdo, įprastai kukliai sukryžiavo kojas, paskui palinko į priekį ir paėmė pirmąją sutartį iš gausybės, kurios gulėjo ant jo stalo krašto ir laukė, kol ji atidžiai perskaitys.
Tai buvo pelningas sandoris, dėl jauno, daug žadančio tenisininko, Pasiek pergalę pasisekė pasirašyti su juo sutartį dar praėjusį mėnesį. Rajano darbas buvo tartis dėl vienokių ar kitokių sutarčių, kurias jis visada suderindavo su geriausiais Sidnėjaus teisininkais, tarp jų buvo ir Laura.
Ji nebuvo Pasiek pergalę darbuotoja: Rajanui nereikėjo visą dieną dirbančio teisininko. Jo kompanija priminė mažutę, įvairiais reikaliukais užsiimančią įmonę. Laura dirbo Harvis, Maiklas ir kolegos, amerikiečiams priklausančioje teisininkų įmonėje su dukterine kompanija Sidnėjuje, patogiai įkurta tame pačiame pastate kaip ir Rajano verslas; kompanija didžiavosi baudžiamosios bendrosios teisės teisininkais.
Kai prieš keletą metų Rajanas tapo jų klientu, jo prašymu buvo atsiųstas jaunas teisininkas, protingas vyrukas, bet labai prastas vairuotojas, prieš trejus metus jis Rajano automobilį suknežino į medį. Kai įmonė pasiūlė vietoj jo moterį, Rajanas iš pradžių dvejojo, ypač kai sužinojo, jog jai tik trisdešimt ir dar netekėjusi. Bet vos išvydęs Laurą Rajanas suprato, kad nėra jokių galimybių jam su ja susidėti. Arba atvirkščiai.
Tuo atžvilgiu ji nekėlė problemų. Bet tuo pat metu jį erzino. Rajanas nebuvo pratęs prie to, kad kitos lyties atstovės elgtųsi su juo abejingai. Toks elgesys žeidė jo vyriškąjį ego, labai žeidė. Kartais jos nesidomėjimas virsdavo atviru pasibjaurėjimu. Retkarčiais jam atrodydavo, kad vyrai apskritai jos nedomina, tačiau tokioms mintims nebuvo akivaizdaus pagrindo. Buvo panašu, kad tai, ką ji patyrė praeityje, privertė ją nekęsti vyrų, o gal ji nebuvo sutikusi tokio, kuris sugebėtų ištirpdyti jos ledinę išorę.
Vieną kartą, prieš kelias savaites, kai Laura su juo elgėsi nepaprastai šaltai, Rajanui staiga kilo noras apkabinti ją ir kvailai pabučiuoti – kad sužinotų, ar pavyktų iš jos sulaukti kokio nors atsako.
Žinoma, jis tam norui nepasidavė. Rajanas žinojo, jeigu taip pasielgtų, akimirksniu sulauktų rūpesčių – greičiau nei geriausias pasaulio puolėjas įmuštų įvartį.
Be to, dabar jis griežčiau kontroliavo savo testosteroną. Be abejo, taip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jo mintys visą popietę sukasi apie tą velnio moterį.
Kreiva šypsena išrietė jo lūpas, kai prisiminė, ką jis mintyse su ja darė ir koks geidulingas buvo jos atsakas.
Pasvajok, Rajanai!
– Kas čia juokinga?
Rajano mintys akimirksniu išsisklaidė nuo kandaus jos klausimo, jo linksmumas virto nuostaba. Atrodė, kad Laura, skaitydama sutartį,