Kodėl tai svarbu?

      Dažniausiai vienas kuris informacijos priėmimo būdas yra vyraujantis, toks, kuris kiekvienam žmogui yra tinkamiausias. Kiekvienam konsultantui, dirbančiam su auditorija, svarbu suprasti šiuos skirtingus informacijos priėmimo būdus ir juos tinkamai panaudoti. Neapsigaukite – jeigu jūs pats geriausiai informaciją priimate vaizdu, tai dar nereiškia, kad ir kiti tą pačią informaciją geriausiai priims tokia forma, kuri jums atrodo tinkamiausia.

      Tarkime, konsultantui, kuris yra audialas (taigi informaciją geriausiai priima ir įsimena garsu) reikia pristatyti finansinę organizacijos padėtį. Jeigu toks pranešėjas nesupras, kad kitiems žmonėms yra svarbiau pamatyti, o ne tik išgirsti, jis darys klaidą skaitydamas pranešimą – visus skaičius, faktus ir argumentus pateikdamas tik žodžiu (garsu).

      Žinoma, tikriausiai prieš užsiėmimus netirsite, koks informacijos priėmimo tipas yra būdingas jūsų grupei. Todėl mes patariame pateikti informaciją visais trimis būdais, kuriuos jau aprašėme: garsu, vaizdu, judesiu ir fiziniu kontaktu. Derinkite juos tarpusavyje ir stebėkite grupės reakcijas. Pavyzdžiui, tą pačią informaciją galite papasakoti surimavę žodžius, parinkę specialų paveikslėlį ar ją pateikę tik tuomet, kai visi dalyviai persėda nuo kėdžių ant žemės. Žongliruokite šiais būdais, keiskite juos vienas kitu.

      Mokymosi stiliai

      Peteris Honey ir Alanas Mumfordas išplėtojo D. Kolbo mokymosi ciklą (Honey ir Mumford, 1989). Atsižvelgdami į tai, koks mokymosi stilius būdingas, jie išskyrė keturis žmonių tipus:

      Anot autorių, kiekvienam žmogui būdingi du ar vienas labiau išreikšti mokymosi stiliai. Jie pasiūlė klausimyną, pagal kurį žmogus gali nusistatyti, kuris jo mokymosi stilius vyrauja.

      Toliau apibūdiname kiekvieną žmonių tipą pagal jų mokymosi stilių ir pateikiame praktinių įžvalgų apie tai, kokiose situacijose kiekvieno stiliaus atstovai gali mokytis geriausiai ir kada mokytis jiems yra sunkiausia.

      Aktyvistai

      Aktyvistams patinka dalyvauti ir veikti, t. y. daryti. Jie dažniausiai būna drąsūs, aktyvūs ir noriai įsitraukia į praktinę veiklą. Šie žmonės mėgaujasi pačiu veikimu, tačiau naujos veiklos jiems gana greitai pabosta. Aktyvistai paprastai pirmiau atlieka veiksmą, o tik paskui galvoja, ko iš to galima išmokti. Jei šie žmonės mokytųsi važiuoti dviračiu, jie pirmiau pabandytų važiuoti. Greičiausiai jie neišlaikytų pusiausvyros ir nukristų, tačiau toks yra jų mokymosi būdas.

      Aktyvistai geriausiai mokosi tuomet, kai:

      × turi galimybę tiesiogiai aktyviai dalyvauti;

      × kartu su kitais dalyvauja vaidmenų žaidimuose, simuliacijose, atlieka įvairias užduotis;

      × veda diskusijas;

      × susiduria su rimtomis problemomis, kurias reikia išspręsti, t. y. kai būna pačiame veiksmo ir įvykių centre.

      Aktyvistai mokosi prasčiau, kai:

      × klauso teorinių paskaitų ar informacijos pateikimo žodžiu;

      × patys rašo, skaito ar apmąsto;

      × analizuoja ir vertina duomenis ar informaciją;

      × turi vadovautis tiksliomis instrukcijomis;

      × turi dirbti individualiai.

      Mąstytojai

      Reflektyvūs, į mąstymą linkę asmenys viską mėgsta stebėti iš šono, iš kitos perspektyvos. Jie renka ir analizuoja įvairius duomenis, kad prieš darydami išvadas, galėtų šiuos duomenis apsvarstyti. Savo nuomonę jie pateikia tik tada, kai gerai apgalvoja visą turimą informaciją. Norėdami išmokti važiuoti dviračiu, šie žmonės greičiausiai norėtų perskaityti viską, kas susiję su dviračiais. Pirmiausia jie ieškotų dviračio instrukcijos ir, tik ją kruopščiai išstudijavę, imtųsi bandyti minti pedalus.

      Mąstytojai geriausiai mokosi tuomet, kai:

      × stebi kitus ir aplink vykstančius procesus;

      × vertina, analizuoja ir apibendrina tai, kas įvyko ir ko išmoko;

      × nėra griežtų darbo atlikimo terminų.

      Mąstytojai mokosi prasčiau, kai:

      × yra įtraukti į greitą veiklą, patys aktyviai dalyvauja ir būna lyderiais;

      × atlieka užduotis, kurioms neskiriamas pasiruošimo laikas;

      × yra spaudžiami terminų ir suvaržyti tikslių nurodymų.

      Teoretikai

      Teoretikai sistemingai jungia informaciją ir jau turimus, žinomus modelius bei sistemas, integruoja naujas žinias į esamas. Informaciją jie linkę analizuoti tam tikrais etapais. Jiems labai svarbi loginė seka, racionalumas ir tarpusavio susietumas. Teoretikai dažnai būna analitiški ir yra linkę įvykius ir informaciją vertinti objektyviai, atsiribodami nuo emocijų ir subjektyvumo. Jei teoretikas norėtų išmokti važiuoti dviračiu, gali būti, kad jis net nesėstų ant dviračio. Toks žmogus galvotų apie važiavimo dviračiu prasmę.

      Teoretikai geriausiai mokosi tuomet, kai:

      × turi panaudoti savo įgūdžius spręsdami kompleksines užduotis;

      × yra aiškus užduoties tikslas;

      × susiduria su įdomiomis sąvokomis, modeliais ir idėjomis;

      × dalykus analizuoja ir vertina sistemiškai, struktūriškai ir ieško sąsajų tarp skirtingų dalykų.

      Teoretikai mokosi prasčiau, kai:

      × turi įsitraukti į situacijas, kuriose vyrauja emocijos;

      × nėra aiškus mokymų ar užduočių tikslas ir struktūra;

      × užduotys ir veikla nėra susieta su teorijomis, modeliais ar bendrais principais;

      × jie yra tarp labai skirtingų žmonių.

      Pragmatikai

      Pragmatikai yra linkę išbandyti įvairius dalykus. Jie siekia išmokti naujų dalykų, kuriuos galėtų tiesiogiai pritaikyti savo kasdienėje veikloje. Jiems nepatinka ilgos teorinės diskusijos, analizės ir argumentai. Jiems reikia to, ką jie galėtų praktiškai pritaikyti. Visa kita jiems neaktualu ir neįdomu. Kad išmoktų važiuoti dviračiu, pragmatikai susirastų gerą pavyzdį arba apsilankytų trumpuose kursuose: Dešimt žingsnių, kaip išmokti važiuoti dviračiu.

      Pragmatikai geriausiai mokosi tuomet, kai:

      × aiškiai supranta sąsajas tarp mokymosi dalykų ir realaus jų panaudojimo savo kasdienėje veikloje;

      ×