Pagrobtoji grafienė. Ann Lethbridge
Читать онлайн книгу.
Britanijai laimėti karą, ji bus užsidirbusi tiek, kad užtektų pačiai susimokėti už kelionę.
Greitai apžvelgusi salę, ji rado Murshedą prie užkandžių ir gėrimo stalo nuobodžiaujantį ir stebintį šokėjus. Arba bent apsimetantį, kad tai daro. Nikė šyptelėjo savo kompanionei, garbingos reputacijos ir putlios figūros poniai Feterstoun. Kaip našlaujančiai moteriai, jai palydovės nereikėjo, tačiau pagyvenusi matrona garbanotais žilais plaukais ir ramiu veidu ne tik sustiprino būtiną respektabilumo aurą, bet ir veikė kaip ryšininkė su šnipų vadovu.
– Ma chère madame, – nuobodžiaudama tarstelėjo Nikė, – ir kodėl britai taip prikaitina kambarius? Mirštu iš troškulio.
– Ar jums taip atrodo, mieloji? – atitarė kita moteris. Ji atrodė išsiblaškiusi. Ties jųdviejų taikiniu sustojęs žvilgsnis išsyk paaštrėjo, ir ji nusišypsojo. – Kodėl padavėjo niekad nėra šalia, kai žmogui prireikia? Leiskit, pažiūrėsiu, ką galima padaryti. – Ji nukrypavo vaišių stalo pusėn.
Po akimirkos ar dviejų nešinas dviem taurėmis šampano paskui ponią Feterstoun prisistatė Murshedas. Kai jis padavė jai taurę, Nikė dėkodama nusišypsojo.
– Grafiene, – prabilo ponia Feterstoun, – norėčiau supažindinti jus su lordu Murshedu, kuris maloniai atėjo man į pagalbą. Lorde, susipažinkite su grafiene Vilandri.
Nikė šiltai nusišypsojo, tūptelėjo ir palenkė galvą, puikiai žinodama, kad dėl ūgio jam aiškiai matyti tarpelis tarp krūtų. Pajuto, kad jo žvilgsnis tenai užsibuvo sekundėlę per ilgai. Kuri nors kita moteris būtų nuraudusi arba sutrikusi; Nikė tiesiog išlaukė, kol žvilgsnis grįš prie jos veido. Ji ištiesė ranką.
– Milorde.
– Grafiene. – Vyras spustelėjo jos pirštus tvirtai, tačiau švelniai, ir nusilenkė iki reikiamo lygio. – Ponia Feterstoun pasakojo, kad jau mėnesį esate mieste, – tęsė jis. – Apgailestauju, kad tik dabar sveikinu jus atvykusią į Londoną. Jeigu būčiau žinojęs, kad pasaulis pasikeis, tikrai nebūčiau išmainęs miesto linksmybių į nuobodžią viešnagę kaime.
Balsas buvo sodrus ir gerai moduliuotas, akyse spindėjo juokas. Iš savęs ir apskritai iš pasaulio. Arba bent taip jis nudavė. Nikė darkart nužvelgė jo pečius, kurių plotis neturėjo nieko bendra su jo siuvėjo meistriškumu, ir pajuto giliai pilve plazdantį pulsą. Moteriškas puikaus patino įvertinimas. Įspėjimas saugotis vyro, kuris taip lengvai sužadina moters geismus. Tokia moteriška silpnybė gali kelti pavojų misijai. Tačiau geismo Nikoleta nesibaimino. Geismas – dviašmenis kardas, kurį ji puikiai valdė ir kuriuo nedvejodama pasinaudotų, kad padarytų galą jo neištikimybei.
Nikė palenkė galvą.
– Žaviai pasakyta, milorde, bet smarkiai perdėjote.
Geibas sukikeno ir prispaudė ranką prie širdies.
– Prisiekiu garbe, miledi, jūs mane skaudinate.
– Neturėjau tokių ketinimų.
Ponia Feterstoun palietė jos ranką.
– Ar galiu akimirkai atsiprašyti, grafiene? Norėjau persimesti keliais žodžiais su bičiule ir ką tik pamačiau ją atvykus. Bijau tokioje sumaištyje ją pamesti.
Suplanuotas pasišalinimas, kad Nikė liktų viena su savo taikiniu.
– Žinoma, – sutiko Nikė. – Kol jūsų nebus, jo šviesybė mane tinkamai užims.
– Tikrai pasistengsiu, – atsiliepė Murshedas ir palydėjo jos kompanionę nusilenkimu. Po akimirkos jo kerinčioje šypsenoje pražydo jausmingas pažadas. – Gal galiu, bandydamas jus užimti, grafiene, pakviesti kitam šokiui?
Vilionė pasiduoti ją skrodžiančių mėlynų akių valios jėgai, jo absoliučiam pasitikėjimui, kad ji neatsisakys, traukė nenusakomai. Būk atsargi, priminė sau. Pasirodyk pernelyg nekantri, ir jis ką nors įtars. Arba ims nuobodžiauti. Nikė apgailestaujamai atsiduso.
– Ačiū, bet ne, šis šokis jau pažadėtas. Galbūt vėliau?
Sulaukęs signalo, prisiartino jaunuolis, kuris pakvietė ją šokti vos pasirodžiusią pokylių salėje. Nusilenkęs su triumfuojančia veido išraiška ištiesė ranką.
– Regis, šis šokis mano, grafiene. – Jo akys šaltai sutiko Murshedo žvilgsnį. Jaunuolis linktelėjo. – Milorde.
– Ji visa jūsų, – atsiliepė Murshedas tarytum vyras, turintis teisę perleisti ją kitam. – Grįšiu mudviejų šokio vėliau. Prieš vakarienę, man regis, taip susitarėme.
Nikė pakratė galvą, stebėdamasi, kaip šis vyras įsigudrino pelnyti progą palydėti ją vakarienės, bet nusišypsojo.
– Bien sûr 2. Iki.
Murshedas nusilenkė ir patraukė šalin.
Buvo lengviau, negu ji tikėjosi. Beveik pernelyg lengva.
Reikės būti atsargiai, kad neveiktų skubotai ir jo neišgąsdintų. Pavojingame žvalgybos pasaulyje patyrusio vyro taip lengvai neapkvailinsi.
Susižavėjimas moterimi. Retsykiais taip nutikdavo – net tokiam kaip jis viskuo persisotinusiam vyrui. Geibui patiko jos įžūlumas. Ir iš gundomu supratimu švytinčių žydrų akių su pilkomis kibirkštėlėmis viduriuke šviečiantis protas. Tos akys atrodė vyresnės nei jai iš tiesų buvo metų.
Bet vis tiek, kitomis aplinkybėmis, išgirdęs tos Feterstoun žodžius būtų skuodęs šalin. Galbūt sutapimas, kad grafienė nusprendė susivilioti jo draugija tą pačią akimirką, kai jį įspėjo apie rengiamą klastą. Galbūt sutapimas ir tai, kad jos pasirodymas sutapo su naujais iš Prancūzijos atėjusiais nurodymais. Bet ir viena, ir kita? Tikrai ne atsitiktinumas.
Pirštinė mesta jam po kojomis. Geibas negalėjo sau leisti jos nepakelti, kai reikalas priėjo tokį svarbų etapą. Kaip pikta, kad jis vis dėlto ja susidomėjo. Kaip moterimi. Susierzinęs išpūtė orą ir prisivertė mąstyti logiškai. Reikia sužinoti, kodėl ją atsiuntė. Ką jie įtaria. Vaikščiodamas po pokylių salę persimetė keliais žodžiais su pažįstamais, kurie teikėsi su juo šnekėtis, rinkdamas naujausias on dit 3 – aukštuomenės gyvybės syvus. Regis, apie grafienę Vilandri žinoma mažai, išskyrus tai, kad visi laiko ją dieviška.
Ji diktavo madą. Jos stiliumi vienodai žavėjosi ir vyrai, ir moterys. Nėra jokių abejonių, grafiene reikia pasidomėti iš arčiau.
Nuo minties, kokio malonumo galėtų suteikti toks artumas, slėpsnose pajuto įtampą.
Viduriai sustingo. Jau daugelį metų nejautė tokio intuityvaus atsako moteriai. Niekada neleido, kad moteris taptų jam artima. Mariana išgydė norą atverti širdį. Tai kuo ši kitokia?
Krūtinėje krustelėjo aštrus nepageidaujamas jausmas. Paties sau primestos atskirties tuštuma? Žinojimas, kad nė viena moteris pasaulyje jo nenorėtų? Ar todėl grafienė taip jį traukia? Nes ji tokia pat kaip jis, iš melo ir tamsos sukurta būtybė?
Geibas mintyse nusikeikė ir nusipurtė praeities šešėlius. Užduotis paprasta: išsiaiškinti, ar ji – tas žmogus, dėl kurio įspėjo Armandas, ir, jei taip, atsikratyti bėdos.
Iki šokio prieš vakarienę dar buvo likusi gera valanda, todėl jis patraukė į kortavimo kambarį ir stūmė minutes lošdamas „faraoną“ ir laukdamas, kada ateis metas pareikalauti savo šokio. Nedera trainiotis aplink šokių aikštelę ir seilėtis žiūrint į ją kaip kokiam šuniui. Visi žino, kad jis paskui sijonus nebėgioja. Moterys laksto paskui jį. Negana to, jį pagauti pavykdavo tik toms, kurios troško smagiai praleisti laiką be įsipareigojimų. Stebėtojų akyse ji neturėtų skirtis nuo jo įprasto laimikio.
Tokia vidinė įtampa kaustė