Tinkama žmona. Kat Cantrell
Читать онлайн книгу.
su Gareto technologija. Kai tik paviešins žinią, įmonės vertė neįtikėtinai šaus į viršų.
Leo mirtinai reikėjo laimėti sandorį su Tomiu Garetu, o vakarienė būtų puiki proga pagerinti tas galimybes. Žmona pasirūpintų smulkmenomis, o jis Garetui netrukdomas pasakotų, kuo „Reinoldso turto valdymas“ pranašesnis už kitus. Jo pasiūlymas Garetui galios dar kelias savaites. Jis turi pakankamai laiko susirasti žmoną.
Grįžęs į tamsų biurą, Leo atsisėdo prie nešiojamojo kompiuterio. Per penkiolika minučių paieškos sistema „Google“ pažėrė krūvą atsakymų į klausimą, kaip nusisamdyti žmoną. Jis atmetė įvairiausias valymo ir administratorių paslaugas, kelias neskoningas eskorto reklamas, kol galiausiai rado sprendimą.
Piršlybų paslauga.
Taip. Žinoma. Kai pradėjo paieškas, ne visai tai turėjo galvoje. Tiesą sakant, nė nenutuokė, ką galėtų rasti. Bet atsakymas intrigavo. Leo manė, kad vieną dieną susituoks, kai tik galės sau leisti energiją paaukoti santykiams. Bet štai jam jau trisdešimt penkeri, o „Reinoldso turto valdymas“ vis dar užkariavęs visą jo dėmesį. Nuolat.
Jis spoksojo į agentūros „EA International“ logotipą. Tinklalapis sukurtas profesionaliai ir skoningai, žemiški atspalviai ir klasikinis šriftas. O svarbiausia – ši piršlybų specialistė aptarnavo išskirtinius klientus, žadėjo diskretiškumą ir pinigų grąžinimo garantiją. Garantija glostė Leo širdį.
Šūkis sakė viską: „Mes padėsime jums rasti tą vienintelę.“
Tikėkimės, „ta vienintelė“ atitiks visus Leo reikalavimus. „EA International“ atliks atranką, apklausas, patikrins praeitį ir atmes kandidates, kurios ieško kokio nors mistinio ryšio. Meilė sąskaitų neapmoka, o Leo neleis, kad galia nusisuktų nuo jo šeimos taip, kaip padarė jo paties tėvas.
Tai tiesiog puiku. Piršlybų specialistė padarys viską, kad tik rastų Leo žmoną. Tokią, kuri niekada nenuvils. Jam tereikėjo paskambinti.
Kai šitai bus atlikta, jis galės grįžti prie darbo.
Daniela Vait apie savo vestuves svajojo nuo tada, kai pirmą kartą spalvotomis kreidelėmis išpiešė kvietimus į ceremoniją, kurioje apdriskusio velvetinio jaunikio vaidmenį atliko ponas Lepečkojis, o ji pati buvo pasakiška nuotaka, įsisukusi į purvinas paklodes. Kada nors ji dėvės nuostabią ploniausių nėrinių suknelę ir avės sidabrinius aukštakulnius. Svečiams bus išsiuntinėti storo popieriaus kvietimai su vaškinio popieriaus įdėklu, jiems patieks triaukštį prancūzišką vanilinį tortą, puoštą kreminėmis gėlėmis.
O geriausia – bažnyčios priekyje jos lauks gražus, švelniai besišypsantis jaunikis. Vėliau tą vakarą jos gyvenimo meilė išsiveš ją į romantišką medaus mėnesį kokioje nors egzotiškoje ir kvapą gniaužiančioje šalyje. Jų santuoka bus paremta didžiule aistra ir neblėstančia meile.
Denė nė neįsivaizdavo, kad galiausiai atėjus jos tikrųjų vestuvių dienai jaunikio ji nė nebus regėjusi. Ar kad per kelias minutes ji bus sutuokta su Leo Reinoldsu piršlybų specialistės namų svetainėje šiauriniame Dalase, o svečių tebus tik saujelė.
– Ką manai, mama?
Džiugiai šypsodamasi motinai dideliame veidrodyje Denė pasitaisė trijų ketvirčių ilgio rankoves. Dažniausiai Denei patikdavo įvairiausi apdarai, bet ši paprasta nebalintos drobės spalvos suknia bus jos vestuvinė suknelė, ir ji norėjo ją dievinti. Tačiau drabužis jai nepatiko. Bet ji pasirūpins, kad atrodytų kuo puikiausiai, kaip ir visada.
Sudėtinga „EA International“ kompiuterinė programa supiršo ją su verslininku Leo Reinoldsu, kuris tikėjosi žmonos su tam tikromis savybėmis – kuri rengtųsi, elgtųsi ir gyventų pagal tam tikras taisykles. Piršlybų specialistė pastarąjį mėnesį intensyviai Denę mokė, kad ji tiksliai tiktų tam vaidmeniui.
Denės motina smarkiai užsikosėjo, prisidėjusi ranką prie krūtinės, tarsi bandydama vien tik valia išvalyti randuotą audinį iš plaučių.
– Tu nuostabi, mažute, – tarė ji atsigavusi. – Tikrų tikriausia žmona. Taip didžiuojuosi tuo, ko pasiekei.
Taip, tikrai buvo sunku įrašyti savo vardą į duomenų bazę. Denė prikando liežuvį. Ji nebebuvo akiplėša. Šiaip ar taip, niekas nesuprasdavo jos juokelių.
Du garsūs bilstelėjimai į duris, ir Denės širdis nusmuko į užkulnius. Į kambarį įšoko Eliza Arundel, Denės geroji krištamotė ir piršlybų specialistė.
– O, Dene. Nuostabi.
Denė droviai nusišypsojo. Reikėjo įdėti daug darbo, kad taptų drovi.
– Dėkoju.
– Juk ne aš išrinkau šią suknelę, – linktelėjo Eliza. – Pati išsirinkai. Ji puikiai tinka lieknai tavo figūrai. Nesutikau žmogaus, kuris taip natūraliai išsirinktų stilių ir modelį.
– Pasirinkau ją, nes nemoku puoštis.
Denė susiraukė. Ar ji kalba pernelyg atvirai? Nedėkingai? Štai kokia bėda, kai bandai tapti aukštuomenės dama – niekas nepavyksta natūraliai.
Denei į veidą įsmigo kritiškas Elizos žvilgsnis, ir ji į komentarą numojo ranka su dailiu manikiūru.
– Tu be priekaištų. Leo išgrius iš kojų.
O tuomet vėl pagreitėjo pulsas.
Iš veidrodžio į ją žiūrėjo siluetas, beveik nepažįstamas, tačiau su jos tamsiai rudais plaukais ir migdolo spalvos akimis. Ar Leo patiks įmantri šukuosena? Tiesi laikysena? Mirtinai išsigandusi moteris nebalintos drobės spalvos suknele? O gal jam nepatinka brunetės?
Ji paprasčiausiai kvaila. Žinoma, Leo matė jos nuotrauką, o ji – jo. Dukart jiedu kalbėjo telefonu. Pokalbiai buvo malonūs, ir jie išsiaiškino kelis svarbius vedybinius reikalus: intymiems santykiams jie leis išsirutulioti su laiku. Susitarė dėl šito punkto, nes Leo nemanė perkąs „paslaugų mainus“ ir tikėjosi kada nors susilaukti vaikų.
Nei vienas, nei kitas neturėjo iliuzijų dėl šios santuokos tikslo – abipusė nuolatinė nauda iki pat galo.
Tad kodėl ji taip nervinasi dėl šios sutartinės santuokos?
Motina ranka paglostė Denei plaukus.
– Greitai būsi ponia Reinolds, ir svajonės išsipildys. Iki gyvenimo galo būsi saugi ir turėsi draugiją, kokios aš niekad neturėjau.
Smarkus kosulys pertraukė jausmingą tiradą, ir Denės galvoje sutiksėjo laikrodis. Motiną žudo plaučių fibrozė.
Denė tuokėsi su Leo, kad ją išgelbėtų.
Ir ji niekada nepamirš, ką yra jam skolinga. Ir ką yra skolinga Elizai.
Mama teisi. Denė svajojo tapti žmona ir motina, o dabar jai suteikta tokia galimybė. Santuoka iš išskaičiavimo suteiks saugumo ir jai, ir mamai. Ji tikrai neturėjo preteksto liūdėti ir tikėti, kad saugumas negali būti paremtas meile.
Gal meilė atsiras ilgainiui kartu su intymiais reikalais. Ji to tikėjosi.
Paslaptingai šypsodamasi Eliza plačiau atvėrė duris.
– Leo laukia priešais židinį. Štai puokštė. Paprasta ir skoninga, orchidėjos ir rožės, kaip ir prašei.
Sugriebusi gėles Denė vos neapsiverkė.
– Ji nuostabi. Viskas tiesiog nuostabu. Negaliu tinkamai atsidėkoti.
Denė vis dar negalėjo patikėti, kad Eliza išrinko būtent ją šiai „EA International“ piršlybų programai. Kai ji pabandė užsiregistruoti, žingsnis atrodė abejotinas, tačiau kito pasirinkimo neturėjo. Motinai reikėjo brangios ilgalaikės priežiūros, kurios abi sau leisti negalėjo, tad Denė tenkino visus motinos poreikius: vežiojo pas gydytojus, gamino valgį, tvarkėsi. Tėvas paliko