Vertas nuodėmės. Nancy Warren
Читать онлайн книгу.
Dilanas atsiklaupė, apžiūrėjo virtuvės grindis ir sunkiai atsiduso.
Įėjęs į svetainę, išvydo seną kilimą su kutais ir mozaikines grindis.
– Tokios grindys atrodo beviltiškai.
Dirstelėjęs į vonios kambarį, Dilanas šūktelėjo:
– Nieko sau!
Jis apžiūrėjo visus miegamuosius, galiausiai nusileido į pirmąjį aukštą ir ten apsižvalgė. Kai jiedu su Kese vėl atsidūrė svetainėje, Dilanas pareiškė:
– Žinai, − tarė jis, − šį namą galima paversti nuostabia vieta.
– Man tai atrodo neįmanoma.
Dilanas taip valiūkiškai šyptelėjo, kad Kesė akimirką nustojo kvėpuoti.
– Nesijaudink. Po remonto šis namas atrodys kaip naujas. Deja, pradžioje bus daug rūpesčių. Triukšmas, šiukšlės ir didžiulis chaosas. Tačiau viskas greitai pasikeis.
Kesė linktelėjo.
– Vadinasi, greitai.
Dilanas labai pasitikėjo savimi, todėl netrukus ir Kesė pradėjo tikėti, kad šis namas nėra beviltiška skylė.
– Po mėnesio šio namo neatpažinsi. O po dviejų mėnesių išvis pamirši, kaip viskas atrodė pradžioje.
– To neįmanoma užmiršti, − atsainiai mestelėjo Kesė.
– Adamas sakė, kad neturi daug pinigų, todėl turiu pasiūlymą. Pradžioje sutvarkysiu tai, be ko neįmanoma gyventi. Mano nuomone, geriausia pradėti nuo vonios kambario ir virtuvės. Po to teks nuplėšti kiliminę dangą ir perkloti grindis. Bet žinai, tai gana brangu. Jei nori sutaupyti, tau teks prisidėti prie remonto darbų. Ką gali daryti?
Kai ryškiai mėlynos akys įsistebeilijo į Kesę, ši privalėjo suktis iš padėties. Ji nesitikėjo, kad Dilanas užduos tokį klausimą.
– Moku derinti spalvas.
– Puiku. Moki dažyti?
– Na, nežinau. Argi tai sunku?
– Džiaugiuosi tokiu požiūriu. Parodysiu tau keletą gudrybių. Dažymas yra labai pigus.
– Suremontavai daug namų?
– Žinoma. Ar Adamas nieko nesakė? Nusiperku namą, jį renovuoju ir tada parduodu. Tai mano pomėgis. Be to, kai turiu laisvo laiko, padedu kitiems atlikti remonto darbus. – Dilanas susiraukė. – O šiuo metu laisvo laiko turiu išties daug. – Vyras gana ilgai tylėjo. – Spėju, Adamas viską papasakojo.
– Taip.
– Neapsidžiaugiau, kai man suteikė šias netikėtas atostogas, kita vertus, galėsiu tau padėti.
Kesė nudžiugo.
Nuo Dilano atėjimo nepraėjo nė pusvalandis, o jis spėjo ne tik nuodugniai apžiūrėti namą, bet ir pradėti darbuotis.
Netrukus Kesė suprato, kad nepadarė klaidos, pasisamdydama šį meistrą. Jau pirmąją valandą Dilanas išsitraukė mobilųjį telefoną, paskambino elektrikui ir suderino būsimo darbo detales. Galiausiai pasiūlė:
– Galiu jau šiandien išmesti šį kilimą. Ką pasakysi?
Kesė linktelėjo.
– Iškart pamatysi didžiulį skirtumą.
Kesę apėmė entuziazmas. Jai atrodė, lyg namuose dirbtų visas būrys meistrų. Iš tiesų, tai tebuvo ji ir Dilanas. Panašu, kad gaisrininkas savyje talpina trijų žmonių jėgą.
– Tu taip pat nešvaistyk laiko veltui. Išsirink vonios kambario baldus, virtuvės komplektą. Padaryk tai kuo skubiau.
– Jau turiu keletą idėjų. Kaupiu iškarpas. – Kesė jautėsi šiek tiek nedrąsiai, ir Dilanas tikriausiai tai pamatė.
– Gal norėtum man parodyti? Aš apie tai daug išmanau.
– Tikrai?
– Žinoma.
Kesė ištraukė albumą, kuriame buvo suklijuotos iškarpos iš žurnalų bei reklamų, kurias nuolat rasdavo pašto dėžutėje. Kai kurios iliustracijos buvo atspausdintos iš interneto.
– Šis virtuvės komplektas man patinka, − baksnodamas pirštu į vieną nuotrauką pasakė Dilanas. – Panašius baldus turėtum nesunkiai rasti didesnėje parduotuvėje. Žinau vyruką, kuris galėtų pagaminti tokį stalviršį. Beje, tikrai nori tokių plytelių grindims?
– Kas nors blogai?
Dilanas pirštu parodė į nuotrauką. Kesė pastebėjo, kad jo ranka nusėta randais.
– Matai šiuos griovelius? Dėl jų bus sunku palaikyti švarą. O jei netyčia numesi kokį daiktą ant grindų, jis suduš į smulkiausius gabalėlius.
– Ką siūlai?
– Aš rinkčiausi kamštines grindis. Manau, jos atitiks tavo skonį, be to, jas lengva prižiūrėti.
– Ačiū. Pagalvosiu apie tai.
Dilanas toliau vartė albumą su iškarpomis.
– Būtent! – entuziastingai sušuko jis. Kesė svarstė, ką tokio ypatingo galėjo pamatyti. Pasirodo, Dilaną sužavėjo į grožio kliniką panašus vonios kambarys. – Norėjau viską įrengti kukliau, bet panašu, kad užbėgai man už akių. Visgi siūlau pastatyti vonią po langu, taip atsiras papildomos vietos ir galėsime įrengti nedidelę dušo kabiną.
– Išties? – sušuko susižavėjusi Kesė. – Tai įmanoma?
– Be jokios abejonės. Žinoma, tai atsieis daugiau pinigų, nes teks nutiesti papildomus vamzdžius, bet pasistengsiu sutaupyti kitose vietose.
Kesė linktelėjo.
– Sutarta.
– Puiku. Važiuok apsipirkti, o aš išmesiu tą siaubingą kilimą.
Dabar Kesė džiaugėsi įsigijusi šį namą. Pagalvojo, kad jau gali atsipalaiduoti. Jai tereikia nuvažiuoti į prekybos centrą ir ramiai apsipirkti.
Kesė juto, kad pasisamdyti Dilaną buvo puikus sprendimas.
Dilanas atsiklaupė ant kelių ir suvyniojo kilimus, kuriais buvo iškloti svetainė ir valgomasis. Laimei, vyras dėvėjo respiratorių, kitu atveju būtų uždusęs. Išėjęs į lauką, Dilanas sukarpė kilimus ir viską sukrovė į sunkvežimį.
Grįžęs į namą, pradėjo lupti senas, niekam tikusias dailylentes.
Pokytis buvo milžiniškas – tie siaubingi kilimai gadino visą interjerą.
Išmetus kilimus pasirodė, kad šio namo grindims taip pat reikalingas remontas. Jos buvo nelygiai nudažytos, keliose vietose atsivėrė skylės, kurias iki šiol slėpė milžiniški kilimai.
– Atrodo daug geriau, − grįžusi pareiškė Kesė. – Dabar kambaryje mažiau dulkių. Nenoriu net galvoti, kiek metų buvo tiems kilimams.
Klūpėdamas ant grindų, Dilanas dirstelėjo į Kesę.
– Aš dar jų neišvežiau į šiukšlyną. Pirmiausia reikia atsikratyti visko, kas nereikalinga. Sutinku, kad be kilimų kambariai atrodo daug geriau. Pradedi vertinti šį namą. – Vyras įtariai dirstelėjo į šeimininkę. – Dabar supranti, ką įsigijai?
Kesė pažvelgė į Dilaną ir entuziastinga atšovė:
– Taip. Nuostabų namą.
Trečias skyrius
Dilanui patiko šis namas. Jei būtų ieškojęs namo naujai investicijai, matyt, pats būtų jį nusipirkęs. Be to, malonu dirbti ir stebėti pokyčius. Ypač tada, kai nereikia gyventi remontuojamame