Tik ne tu. Jennifer Crusie
Читать онлайн книгу.
šiokia tokia pradžia. – Čeritė paleido Niną ir pažvelgė į Fredą. – Kokios jis veislės?
– Pusiau basetas, pusiau biglis, pusiau maniakinės depresijos auka, – Nina susiraukusi nužvelgė augintinį. – Fredai, gal pralinksmėtum? Pažvelk, kokioje nuostabioje vietoje galiausiai atsidūrei.
– Taigi, ir čia dar ne viskas, – pridūrė Čeritė. – Palauk, kol pamatysi tau paruoštus laiptus.
Fredas atsiduso ir nudramblojo per kambarį, nagais taukšėdamas į kietmedžio grindis. Nina kreipėsi į Čeritę:
– Man reikia mažytės paslaugos.
Čeritė linktelėjo.
– Rėžk.
– Gal galėtum pabūti su Fredu, kol nulėksiu ir nupirksiu jam pavadėlį ir ėdalo? Pasiimčiau ir Fredą, bet jis iškiša galvą pro automobilio langą, vėjas pučia jam į nosį, tada jis ima čiaudėti, o seilės trykšta po visą automobilį. – Nina su meile pažvelgė į šunį. – Šlykštoka.
– Įsivaizduoju, – Čeritė pasikėlė purpurinį zomšinį švarkelį. – Ne, aš su šiuo sargiu nesėdėsiu. Atrodo, kad jis bet kurią minutę gali nusibaigti, o aš nenoriu jaustis atsakinga, jei kartais sugalvotų liuoktelėti nuo laiptų. – Į Fredą nukreiptas žvilgsnis sušvelnėjo. – Sudaryk sąrašą, aš nupirksiu, ko jam reikia. Ar būna stimuliuojamųjų vaistų šunims?
– Iš tikrųjų Fredo nekankina depresija, – pareiškė Nina ieškodama popieriaus. – Jis tiesiog mąslus. Paniręs į gilias mintis.
– Aišku. Giliamintis. – Čeritė vėl papurtė galvą. – Rašyk sąrašą. Tik nepamiršk pridėti amareto [Saldus migdolų skonio itališkas likeris.] ir ledų.
Nina liovėsi kuitusis. Pieno kokteiliai su amaretu reiškė tik viena – vakarėlį tema „Mano gyvenimo nesėkmės“. Čeritė su savo gyvenimu tvarkėsi ne prasčiau nei su parduotuve, tad galėjo būti vienintelė nesėkmė.
– Tik nesakyk, kad ir Šonas?
Čeritė linktelėjo.
– Ir Šonas. Kaip man pavyksta? Gyvenu mieste, pilname vyriškių, ir visąlaik išsirenku blogiuką?
Nina mėgino paguosti draugę:
– Na, ne visi buvo blogiukai.
– Tikrai? – Čeritė sukryžiavo rankas. – Pasakyk nors vieną ne tokį.
– Na… – Nina pasirausė atmintyje. – Žinoma, visų jų nepažinojau, bet…
– Buvo dvylika, – patikslino Čeritė. – Draugavau su dvylika vyrų nuo tada, kai man sukako šešiolika. Dvylika rimtų draugysčių per dvidešimt dvejus metus ir vis tiek nerandu to vienintelio.
– Ar tikrai viskas baigta? – Nina pabandė pažvelgti į šviesiąją pusę. – Gal Šonas sudvejojo, nes santykiai tapo pernelyg rimti? Gal…
– Užklupau jį lovoje su sekretore, – atšovė Čeritė. – Vargu ar ji rašė diktantą. Tik ne su tuo, ką laikė rankoje.
– Oi, – Nina įtraukė amaretą ir ledus į sąrašą. Galbūt alkoholiniai kokteiliai – ne pats sveikiausias būdas išgyventi nesėkmes, bet Čeritė jas įveikdavo būtent taip. Geriau pagalvojus, ir Ninai toks kokteilis būtų ne pro šalį. – Nupirk ir šokoladinio sirupo, – paprašė Čeritės. – Jeigu jau taip, nesismulkinkime.
Kol Čeritė buvo parduotuvėje, Nina mokė Fredą naudotis metaliniais laiptais.
– Eikš, tau pavyks, – meiliai įkalbinėjo šunį.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.