Stebėk mane. Lisa Renee Jones
Читать онлайн книгу.
apačioje tai buvo nelengva užduotis, ypač kai Megan prisiglaudė prie jo visu kūnu, o šortukai vos dengė jos užpakaliuką. Taip, vyras jo viduje buvo įsitempęs. Jis taip ilgai norėjo šios moters, kad negalėjo nereaguoti į jos kūno artumą.
– Ką darai? – supyko Megan. Jos klubai buvo prigludę prie jo, rankos prispaustos prie jo krūtinės – rankos, apie kurias jis svajojo ir troško pajusti visu kūnu. Seksuali įtampa apgaubė juos kaip vanduo, nuo kurio vis dar negalėjo pabėgti.
Megan vis labiau nervinosi ir kartu pyko – kaip visada.
– Prakeikimas, Semai! Vanduo sugriaus ir namą, ir mano karjerą, – ji pasimuistė jo gniaužtuose, ir Semas nenoromis ją paleido. – Privalau užsukti vandenį.
O to padaryti jis jai neleis. Semas čiupo ją už rankos ir apsuko veidu į save. Megan buvo visiškai arti, taip arti, kad būtų galėjęs ją pabučiuoti, o jis velniškai to norėjo. Ir būtų pabučiavęs, bet ji buvo teisi – reikėjo užsukti vandenį.
– Užsispyrus moterie, – burbtelėjo jis. – Aš tuo pasirūpinsiu. Todėl čia ir atėjau. Be to, pamatęs, kad bėgi atgal į namą, supratau, kad gero nelauk.
Tolumoje pasigirdo sirenos, ir Semo žvilgsnis netyčia užkliuvo už Megan stangrių, rausvų spenelių, išryškėjusių po permatomais marškinėliais. Jis nenorėjo, kad tą patį vaizdą pamatytų visa gaisrininkų brigada.
– Semai! – paprieštaravo ji ir sukryžiavo rankas ant krūtinės.
Semas ranka prisidengė akis, tarsi tai padėtų pamiršti jos tobulas krūtis.
– Atsiprašau, – tarė nuoširdžiai. Jis nenorėjo, kad Megan jaustųsi nesmagiai. Nė už ką. – Aš netyčia. Tai… tiesiog nutiko, – jis nusivilko lietpaltį, kurį pasiėmė eidamas į namą, ir padavė jį jai. – Apsivilk, – tarė. – Kol gaisrininkai nepadarė tos pačios klaidos, – nuo tos minties jam suko vidurius.
Semas nuo jos nusisuko ir užsilipęs ant skalbyklės elektros skydelyje paspaudė mygtuką, kurio Megan nepastebėjo.
Megan iš nuostabos aiktelėjo.
– Aš tas dureles beveik atidariau.
Semas kreivai šyptelėjo, bet nieko nepasakė. Jam patiko, kad gali ją taip lengvai suerzinti – net visiškai nesistengdamas. Viršuje pasigirdo gaisrininkų balsai ir sunkūs, garsūs žingsniai.
Jis nušoko ant grindų. Vanduo apsėmė kojas iki čiurnų. Laimei, Megan jau buvo prisidengusi jo milžinišku lietpalčiu, tačiau vis dar atrodė neįtikėtinai erotiškai.
Ji nusibraukė nuo veido plaukus. Au naturel jos veidas atrodė nepaprastai patraukliai. Abu sustingo.
Vandens lašai kabojo nuo jos storų, tamsių blakstienų ir įrėmino žolės žalumo akis, kurios įdėmiai bėgiojo šlapiais Semo marškinėliais ir veidu.
Tarp jų vėl ėmė kauptis ta pati seksualinė įtampa.
– Lipkit viršun, – iš viršaus pasigirdęs vyriškas balsas privertė juos krūptelėti ir išsklaidė erotiškus kerus.
– Ateinam, – sušuko Semas ir vėl pažvelgė į Megan. – Geriau vėliau nei niekada, bet jei tai būtų buvęs tikras gaisras, kas nors galėjo nukentėti. Išsiaiškinsiu, kaip tai nutiko. Vienas iš mano vaikinų jau rūpinasi jūsų viešbučiu, – ir parodė jai lipti į viršų.
Staiga Megan pasijuto labai pažeidžiama.
– Aš… turint galvoje gaisrininkus ir tavo vaikiną… na, ačiū už lietpaltį. Ir kad užsukai vandenį, – ir tuomet, kai jis jau pamanė, kad jie pažengė pirmyn, pridūrė: – Bet ir pati būčiau jį užsukusi. Man beveik pavyko.
Nors Semas žinojo, kad šypsena – ir greičiausiai juokas, kuris tuoj prasiverš, – tik sukels mūšį, negalėjo sulaikyti kylančių lūpų kampučių.
– Žinoma, – sutiko jis pasiryžęs jos mėgstamam katės ir pelės žaidimui. O, kad jis kada nors iki galo suprastų, kas čia katė, o kas pelė. – Bet aš čia, Megan. Kodėl nenori manimi pasinaudoti?
Tai išgirdusi ji truputėlį pravėrė lūpas. Ir tuomet jos antakiai virto viena linija, o rankos įsirėmė į klubus vėl atidengdamos krūtis.
– Su tavimi neįmanoma, – pareiškė ji mesdama piktą žvilgsnį ir pasuko prie laiptų.
Semas stovėjo, stebėjo ją ir galvojo, kad neįmanoma tikrai ne su juo. Blogiausia, kad jie abu mano, jog dar ilgai pajėgs tenkintis tuo žaidimu. Ji norėjo jo. Jis norėjo jos. Ir Semas ruošėsi imtis veiksmų. Nesvarbu, ant kiek skalbyklių teks užsilipti.
Antras skyrius
Pamačiusi Semą iškart po… na, jis matė ją iš arti, bet Megan nenorėjo jokio artumo. Net tada, kai po kelių valandų susirangė viešbučio lovoje ir stebeilydama į lubas galvojo apie jo kūną, prisispaudusį prie jos.
Dabar, vilkėdama konservatyvų juodą sijoną ir palaidinę, jausdamasi visiškai sutrikusi, ji išlipo iš lifto ir pasuko prie studijos vadovų kabinetų. Megan buvo tikra, kad Semo išvengti nepavyks. Staiga, tarsi ji būtų koks magiškas radaras, pilve pajuto nekantriai plazdenančius drugelius. Tokius, kokius paprastai jaučia įsimylėjėliai.
Megan nepatiko, kad jos kūnas šitaip reaguoja į Semą. Gyvenimas pamokė, kad su tokiais vyrais kaip jis geriau nesusitikinėti ir jokiu būdu nekviesti jų į savo lovą. Jai labiau patiko gero būdo vaikinai, kuriems rūpėjo, ko nori moteris, o ji šiuo metu norėjo išsaugoti savo darbą. Nors ne. Tai neturi nieko bendra su darbu. Tai neišsipildžiusi svajonė apie šokėjos karjerą. Apie pozityvų būdą nukreipti šokio aistrą kitur ir padėti tiems, kurie gali šokti. Taip pat, kaip jai kažkada padėjo viena mokytoja. Tuomet ji buvo jauna ir labai stengėsi tapti geriausia balerina.
Bet dabar giliai įkvėpusi Megan priminė sau, kad atėjo čia pasiūlyti filmuoti visą šou iš viešbučio, į kurį buvo perkraustyti šokėjai ir filmavimo komanda. Tai buvo puiki mintis. Megan priėjo prie sekretorės Džunės, kuri kaip visada šiltai šypsojosi iš už milžiniško raudonmedžio stalo.
– Labas rytas, Megan. Ar ne labas? Girdėjau, naktis buvo sunki.
– Tai, kas mūsų nenužudo, tampa įdomiomis televizijos laidomis, – linksmai atsakė Megan ir užsikišo už ausies rudų plaukų sruogą.
Džunė sukikeno.
– Pranešiu Sabrinai, kad tu čia.
Staiga iš už nugaros atsklido žemas, vyriškas, jausmingai provokuojantis balsas:
– Labas rytas, ledo princese. Kaip laikaisi?
Megan įsitempė. Jai nepatiko būti taip vadinamai. Ypač dabar, kai nujautė, kad greičiausiai Semo pasirodymas reiškia, jog studija nori atšaukti šou. Tikriausiai jo paprašė pasirūpinti nemalonumais, kurių gali kilti, kai dalyviai sužinos, kad keliauja namo.
Pykino vien nuo tokios minties, bet Megan liepė sau tvardytis ir mesti Semui tokį atsakymą, kokio jis tikisi. Ji atsisuko į jį, tačiau sutiko tik linksmą, veriantį mėlynų akių žvilgsnį, nuo kurio pašiurpo ne tik nugara, bet ir daug intymesnės vietelės. Bet dėl to buvo tik dar lengviau elgtis bjauriai.
– Ačiū, jaučiuosi sušalusi į ožio ragą, – atsakė ji ir apsisukusi ant kulnų nužingsniavo tiesiai prie vestibiulio krėslų. Ji troško kuo greičiau pabėgti nuo įdėmaus Semo žvilgsnio. Jis tuoj supras, kad jai nė kiek nešalta, – tiesą sakant, dabar reikėjo kaip nors atsivėsinti. Bet jis neatitraukė nuo jos akių. Sėdėdama ant vieno iš juodos odos krėslų, kurie rikiavosi palei sieną, Megan net nepakėlusi akių žinojo, kad Semas ją stebi. Ji juto, kaip jo karštas, atidus žvilgsnis seka kiekvieną jos judesį.
Sukryžiavusi kojas Megan pasiėmė