Mūsų meilės miestas. Jessica Hart
Читать онлайн книгу.
ko tiek dėl jo triukšmaujama. Toks sausas!
– Girdėjai, kaip jam paskelbus ekonominės padėties analizę pakilo žinių reitingai? – suglumusi kalbėjo Klara. – Visos šalies moterys įsijungia žinias vien tikėdamosi jį pamatyti, visos tik ir čiauška, koks Simonas joms atrodo seksualus. – Žiūrėdama į nuotrauką papurtė galvą.
– Dabar jos vadina jį Mieliausiuoju Dovu Džounsu, – pasakė Tedas.
Klara prunkštelėjo.
– Panašesnis į Nikį Košmarą!
– Pažiūrėk žinias. Nesuprasi, kuo žavus Simonas Valentinas, kol nepamatysi jo judančio.
– Žiūriu žinias, – šoko ginčytis Klara. Ji ne tokia paviršutiniška! Tada žvilgtelėjo į Tedą. – Bent jau kartais, – prisipažino.
– Patikėk, žiūrėjau prieš pirmą kartą jam skambindama, kad galėčiau pagirti, kaip puikiai ten atrodė, bet neturėjau progos įsiteikti, – prisiminė mergina. – Suprantu, kad Simonas žino, ką sako, bet tas aikčiojimas dėl jo grožio man nesuvokiamas. Jis nė kartelio nešyptelėjo.
– Juk kalbėjo apie pasaulinį nuosmukį, – pabrėžė Tedas. – Ne anekdotus pasakojo. Negi tikėjaisi, kad pokštaus. Ką norėjai išgirsti? Ar žinote apie didėjantį nedarbą?
– Tik sakau, kad jis nepanašus į linksmą žmogų.
– Simonas Valentinas sužavi intelektualias moteris, – autoritetingai pareiškė Tedas.
Klara išpūtė akis:
– Iš kur tu žinai?!
Tedas nekreipė dėmesio.
– Akivaizdu, jis baisiai protingas, bet tai, kas dedasi finansų rinkose, paaiškina taip paprastai, kad supranti, o tada ir pats pasijunti protingas. Pirmą kartą komentuoti įvykių Valentiną pakvietė tik dėl to, kad nieko kito nerado, tačiau prieš kamerą jis elgiasi labai natūraliai.
– Žinau. Keista, ar ne? Nei kažin koks gražuolis, nei ką.
– Ne tai svarbiausia, – filmų režisieriaus tonu paaiškino Tedas. – Jis neturi nė lašelio tuštybės. Nė kiek nesijaudina, kaip atrodo, kalba apie dalykus, kuriuos puikiai išmano, todėl toks ramus, o kamera tai jaučia. Puikiai suprantu, kodėl BBC griebėsi to dokumentinio filmo. Apie ekonomiką jis kalba aistringai… tai seksualu.
– Jei taip sakai, – nelabai tikėjo Klara.
– Kaip tik Simonas pardavė pasiūlymą, Rolandas tik pakišo jį Šešioliktajam kanalui. Kostiumuotiesiems patiko mintis suvesti jį su Stela.
Klara tik dabar ėmė suvokti. Stela Holt – populiarios dienos pokalbių laidos šeimininkė, plačiai pagarsėjusi kikenimu ir iškirptėmis. Kur rasi geresnį kontrastą nei Simonas Valentinas, baisiai protingas finansų analitikas, kuris pasaulinį nuosmukį geba pateikti seksualiai? Atsakingi Šešioliktojo kanalo redaktoriai čiupo tokį pasiūlymą – taip Rolandas ir sakė.
Nereikia būti Simonu Valentinu, kad suprastum, jog tokių mažų televizijų kaip MediaOchre ekonominės perspektyvos visai niūrios. Pasisekė, kad iš viso turi užsakomųjų programų, kaip nuolat priminė Rolandas. Jei ne jos, bendrovė sužlugtų.
Kad ir kaip būtų, pinigų jie turi: atsižvelgiant į aplinkybes, biudžetas labai dosnus. Turi Tedą – talentingą režisierių – ir filmavimo bei garso specialistų grupę. Vietos jau parinktos ir viskas suderinta su oro linijomis bei viešbučiais. Jie turi Stelą Holt – žiūrovus pritraukiančią spindinčią garsenybę.
Trūksta tik Simono Valentino.
Tą Rolandas irgi nuolat primena Klarai.
– Tu asistentė, – pareiškė jai. – Man tas pat, ką darysi, bet atvilk jį į laidą arba viskas žlugs ir darbą prarasi ne tu viena. Mes visi atsidursime gatvėje!
Jokio spaudimo.
Prisiminusi tai Klara pasirėmė galvą rankomis.
– Turi būti koks nors būdas Simonui įtikinti. Jis nekalba telefonu, neatsako į laiškus… reikia susitikti akis į akį. Bet kaip?
– Gudrauk, negi negali atsitrenkti į jį vakarėlyje? – pasiūlė Tedas.
Klara pakėlė galvą ir bakstelėjo pirštu į ekraną.
– Negi jis tau primena vakarėlių liūtą? Kaip suprantu, daugiau nieko nedaro, tik dirba. Net interviu rengiami jo biure, todėl nėra vilčių atsitrenkti į jį BBC lifte.
– Kada nors jis juk grįžta namo. Pasisukiok prie jo kabineto, o tada pasek.
– Nuostabi mintis. Mane gali suimti kaip persekiotoją. Visai tikėtina. Beje, jis į darbą važiuoja automobiliu. Kaip neekologiška, – nepritariamai bambėjo Klara.
Kurį laiką jiedu svarstė problemą. Tedas atsisėdo kitoje kėdėje ir susimąstęs sukosi aplinkui, o Klara aklai naršė po internetą.
– Galime į jo biurą nusiųsti tortą – siurprizą, – pagaliau pasiūlė.
– O aš jį pristatysiu, – merginos pirštai sustingo ant klaviatūros, pakreipusi galvą ji svarstė pasiūlymą. – Kažin ar prasibrausiu per priimamąjį.
– Pamaniau, kad geriau iš jo iššoktum, – tarė Tedas, ir Klara pervėrė jį žudančiu žvilgsniu.
– O taip, į iššokusią iš torto jis tikrai žiūrėtų rimtai! Kodėl neapsimetus mergaite pagal iškvietimą, tada būtų tvarka? Net nemėgink apie tai užsiminti Rolandui! – įspėjo Klara, pastebėjusi suspindusias Tedo akis. – Jis mane priverstų.
Ji vėl pasisuko į kompiuterį.
– Kaip gaila, kad jis neturi vaikų. Galėčiau prisigretinti kaip guvernantė ir sužavėti širdį šildančiomis dainomis ar šokio pamokomis.
– Geriau būtų apsimesti, kad kur nors trečiojo pasaulio šalyse steigi audimo kooperatyvą, – pasakė Tedas, nes buvo įpratęs, jog Klara nuolat skęsta fantazijose apie „Muzikos garsus“. – Jis karštai remia kreditų sistemas mažoms skurstančioms organizacijoms.
– Mes esame maža skurstanti organizacija, – pabrėžė Klara. – Ar bent jau būsime, jei jis atsisakys! – Ji nužvelgė ekraną ieškodama ko nors, bet ko, kas padėtų. – Gaila, kad jis nenori reklamuotis, bet visada tas pats. Viskas dėl projektų, ne dėl jo paties… ak…
Jai nutilus Tedas atsisėdo tiesiai.
– Kas?
– Rašo, kad Simonas Valentinas rytoj skaito paskaitą Tarptautiniame amatų ir ekonomikos institute. – Klaros akys bėgiojo skelbimu. – Gali būti, kad vėliau bus gėrimų ar dar ko nors. Jei man pavyktų prasmukti, gal užspeisčiau jį į kampą. Tektų praleisti zumbos repeticiją.
– Geriau nei prarasti darbą. – Tedas pašoko atgavęs jėgas. – Nuostabi mintis, Klara. Užsisek trumpiausią sijonėlį ir parodyk kojas. Laikai per daug sunkūs, kad galėtum būti politiškai teisinga.
Klara sušnarpštė.
– O aš tikėjausi apsvaiginti jį intelektu, – pasakė, o Tedas šypsodamasis paplekšnojo jai per petį.
– Tavo vietoje labiau pasikliaučiau kojomis. Jos Simonui Valentinui padarys didesnį įspūdį.
Klara slapčia timptelėjo sijoną. Gailėjosi neapsivilkusi ko nors kuklesnio. Apsupta tamsių pilkų ir juodų kostiumų ji su rožine suknele bei purpuriniais zomšiniais aukštakulniais pasijuto lyg gatvės žibintas. Kiti į auditoriją susirinkę klausytojai ją kreivai nužiūrinėjo, kol prasibrovusi pro visą eilę susmuko tuščioje kėdėje salės gale. Iš vienos pusės Klarą