Santuokos įkaitai. Anna DePalo
Читать онлайн книгу.
išplėtė akis. Belinda didžiavosi galinti išlikti rami. Juk ji įveikdavo net labiausiai užsispyrusius klientus dirbdama meno kritike garsiajame Lansingo aukcione. Bet, sprendžiant iš trumpos istorijos su Kolinu, jam kur kas labiau sekėsi ją erzinti.
– Ką turi omenyje sakydamas, kad jis nebuvo įteisintas? – neatlyžo ji. – Žinau, kad pasirašiau dokumentus. Aiškiai tai prisimenu. – Ūmai apimta įtarumo ji suraukė antakius. – Nebent suklaidinai mane ir pasirašiau visai ne tai.
– Viskas daug paprasčiau, – ramiai pasakė Kolinas. – Nutraukti daug sudėtingiau, nei tik pasirašyti. Mūsų atveju dokumentai nebuvo tinkamai pateikti teismui, o tai ypač svarbu.
– Kieno tai kaltė? – paklausė ji.
Kolinas pažvelgė jai į akis.
– Tai buvo tiesiog praleista pro pirštus.
– Be abejo, – pratrūko ji. – Ir laukei iki šiandien, kad praneštum?
Kolinas gūžtelėjo pečiais.
– Iki šiol tai nebuvo problema.
Jo šaltakraujiškumas ją pribloškė. Ar taip Kolinas keršijo už tai, kad paliko jį bėdoje?
– Negaliu tuo patikėti. – Todas iškėlė rankas, jo reakcija atspindėjo jos jausmus.
Norėdama panaikinti santuoką su Kolinu ji nusprendė nesitarti su teisininku, nors apie teisę turėjo menką supratimą. Ji norėjo, kad apie šį paklydimą niekas nesužinotų, net šeimos advokatas.
Dabar gailėjosi tokio sprendimo. Akivaizdu, kad suklydo nepasamdžiusi teisininko. Ne tik neišsiaiškino, ar nutraukimas buvo sėkmingai įteisintas – mat norėjo kuo greičiau pamiršti apgailėtiną įvykį Las Vegase, – bet ir pasikliovė Kolinu, kad šis užbaigtų procesą.
Kolinas ją nužvelgė.
– Labai gražu. Visai nepanašu į tą raudoną žvyneliais siuvinėtą suknelę, kurią vilkėjai per mudviejų vestuves.
– Raudona – tinkamiausia spalva tekant už velnio, nemanai? – atkirto ji.
– Tada nesielgei taip, lyg būčiau velnias, – nuleidęs balsą lipšniai tarė jis. – Tiesą sakant, pamenu…
– Buvau nesava, – šaltai atsakė ji.
Netekau proto, – pamanė ji. Juk beprotystė yra puikus pretekstas panaikinti santuoką.
– Išprotėjusi? – pasiteiravo Kolinas. – Mėgini sugalvoti, kaip pateisinti dvipatystę?
– Tai ne dvipatystė.
– Tik todėl, kad laiku įsikišau.
Tas vyras tiesiog siutino ją.
– Laiku? Anot tavo apskaičiavimų, mes susituokę dvejus metus.
Kolinas linktelėjo.
– Ir toliau esame.
Belinda negalėjo patikėti jo įžūlumu. Kolinas, būdamas jos sutuoktiniu, manė esąs viršesnis už Todą. Po velnių, ir jis teisus. Kolinas net fiziškai įspūdingesnis. Tokio ūgio kaip Todas, bet raumeningesnis ir grėsmingesnis.
Ji pasigailėjo ir toliau galvojanti apie Koliną kaip apie vyrą. Vis dėlto ketino nedelsdama ištaisyti padėtį.
– Ar ilgai žinai, kad mudu vis dar susituokę? – paklausė ji.
Kolinas gūžtelėjo pečiais.
– Ar tai svarbu?
Iš tokio atsakymo ji įtarė kažką negero. Kolinas norėjo iškelti sceną.
Tačiau neišsidavė.
– Sulauksi žinių iš mano teisininko, – išrėžė ji.
– Nekantriai lauksiu.
– Panaikinsime santuoką.
– Tačiau ne šiandien. Net Nevadoje reikalai netvarkomi taip greitai.
Jis teisus. Jos vestuvių diena sužlugdyta.
Ji žvelgė į Koliną apimta bejėgiško įsiūčio.
– Tekėdama už tavęs tikrai buvau netekusi proto.
– Pamenu, sutarėme dėl apsvaigimo, – atrėmė jis.
– Taip, tavo apsvaigimo! – atkirto ji suirzusi dėl jo šaltakraujiškumo.
Jis linktelėjo galvą.
– Tokio susitarimo turėjo pakakti.
– Turėjau teigti, kad mane apgavai, – tvirtai atkirto ji. – Tą vakarą Las Vegase tu tikrai suvedžiojai mane, o po šiandienos niekas nedrįstų prieštarauti. Tai įeis į Granvilių istoriją.
Jis kilstelėjo antakį.
– Istoriją?
– Taip, – neatlyžo ji. – Mano vestuvių dieną pranešei, kad nepateikei santuokos nutraukimo dokumentų.
– Nėra reikalo teršti mano protėvių vardo, – ramiai atsakė jis.
– Aišku, yra, – paprieštaravo ji. – Dėl tavo protėvių atsidūrėme šioje painiavoje. Dėl jų… – ji mostelėjo į bažnyčios navą, – ten susirinkusią minią sukrėtė žinia, kad Ventvort ištekėjo už Granvilio. Ką darysime?
– Liksime susituokę? – pašaipiai pasiūlė jis.
– Na jau ne!
Belinda pasisuko išeiti tą akimirką, kai į vidų įsiveržė dėdė Hju ir vyskupas Niuburis.
Eidama pro dėdę išgirdo, kaip jis išrėžė:
– Tikiuosi, gali tai paaiškinti, Istbridžai, nors neįsivaizduoju kaip!
Atrodo, šventovėje užvirė tikras pragaras.
Kerštas.
Bjaurus žodis.
Kerštas dvelkia priešiškumu. Ventvortai ir Granviliai, mąstė Kolinas, jau kelias kartas puola vieni kitus.
Galbūt tai geriau apibūdina žodžiai nesantaika arba vendeta.
Jo ir Belindos santykiai glaudžiai susiję su Ventvortų ir Granvilių nesantaika. Dėl tos nesantaikos jųdviejų aistrą Las Vegase sustiprino uždrausto vaisiaus jaudulys. Tačiau dėl to Belinda kitą rytą ir pabėgo.
Nuo to laiko Kolinas buvo pasiryžęs priversti Belindą pripažinti juos siejant stiprų ryšį nepaisant to, kad jis Granvilis. Tai padaryti jis planavo pasitelkdamas sudėtingą planą, kuriuo visiems laikams įveiktų Ventvortus ir taip užbaigtų šeimų nesantaiką.
Laukdamas neišvengiamai pasirodysiančios viešnios, Kolinas pažvelgė iš trisdešimto aukšto į vaizdą pro langą. Time Warner centras, įsikūręs Kolumbo žiede, skirtas pasiturintiems, privatumo ir prabangos siekiantiems užsieniečiams, Niujorke ieškantiems prieglobsčio.
Jis įsikišo rankas į kišenes ir nužvelgė Centrinio parko medžių viršūnes tolumoje. Sekmadienį vietoje dalykinio kostiumo jis vilkėjo marškinius. Buvo graži saulėta diena, panaši į vakarykštę.
O vakar juk vos neįvyko jo žmonos vestuvės.
Belinda su vestuvine suknele atrodė dieviškai, tačiau jos išraiška, kai stojo su juo akis į akį, nebuvo nei dangiška, nei angeliška. Atrodė, kad ji plėšosi tarp noro jį pasmaugti ir mirti iš pažeminimo.
Mintyse šmėkštelėjus tokiam vaizdui Kolinas nusišypsojo. Po šalta jos išore slypėjo aistringa prigimtis, kuri jį traukė. Jis norėjo nuimti jos kiautą ir atidengti po juo slypintį moteriškumą.
Sprendžiant iš vakar dienos Belinda per dvejus metus nedaug pasikeitė. Ji buvo tokia pat aistringa –