Atsargiai – vyrai!. Natalie Anderson
Читать онлайн книгу.
title>
Pirmas skyrius
Atsargiai – vyrai
Nebūk mazgotė!
Pavargai nuo nevykusių pasimatymų ir to, kad tavimi nuolat naudojasi? Prieš pradėdama susitikinėti sužinok tiesą apie jį, ir nepamiršk perskaityti mūsų naujausių patarimų, kaip išgyventi pasimatymų džiunglėse…
Atsargiai – vyrai tema Nr. 1862: Ponas trys pasimatymai ir tu iškrenti iš žaidimo!
Kofeino karalienė – paskelbta 15:49:
Itanui Rašui šiaip ne taip pavyksta nedulkinti kelių merginų vienu metu, bet jis nesudvejodamas padarys tai su tavo smegenimis, o tai yra dar blogiau. Jis karštas vaikinas, bet tai žino ir pats – sugeba apmulkinti pasinaudodamas savo žavesiu. Kelis kartus nusives tave į kokią prabangią vietelę, bers komplimentus tol, kol nebesupaisysi, kurioje pusėje durys; pamylės tave, kaip niekas dar nėra pamylėjęs. Būsi apakinta jo žavesio, bet nespėsi dorai atsigauti, kai jo pėdsakai jau bus ataušę. Jokio paaiškinimo – tik raštelis, kad buvo smagu. Turbūt paskutinį kartą tave bučiuodamas jis mintyse planuoja kitą pasimatymą, nes po dienos tu pamatai jį su kita mergina. Ir taip jis eina nuo vienos prie kitos ir dar prie kitos. Netapkite to žavingo apsimetėlio auka ir nebandykite jo suvystyti, jis niekada niekam neįsipareigos – trys pasimatymai ir tu iškrenti iš žaidimo.
Mini aš – paskelbta 18:23:
O Dieve, ir aš su juo susitikinėjau ir tu visiškai teisi – jis privers tave pasijusti ypatinga, bet jūsų santykiai truks du arba tris pasimatymus. O tada tikrai nebesijausi nepaprasta. Jis tikras išnaudotojas ir nė nemirktelėjęs sudaužys tau širdį.
Bela_262 – paskelbta 21:38:
Jis nusivedė mane į puikų restoraną. Praleidau nuostabiausią vakarą gyvenime. O jis? Kas žino? Staiga viskas baigėsi. Atrodo, kad jam rūpi apšokti kuo daugiau. O man jis taip patiko. Dabar jaučiuosi kaip idiotė.
Kofeino karalienė – paskelbta 07:31:
Jis gavo tai, ko norėjo, tada dingo iš eterio. Nuo to, kad buvo taip gera, tapo dar blogiau. Tave palieka nežinioje, galvojančią, kad jau imi jį įsimylėti. Ir kad tau tikrai kažkas negerai, jei jis taip pasielgė.
Mini aš – paskelbta 09:46:
Vis dar nežinau, kodėl jis daugiau nepaskambino. Maniau, kad tarp mūsų viskas puiku, bet…
Kofeino karalienė – paskelbta 10:22:
Tu taip pat gavai puokštę? Panašu, kad čia jo standartinis veiksmų planas. Galiu lažintis, kad tokių, su kuriomis pasielgė taip pat, yra daug daugiau. Panelės, tai jis turi problemų, ne mes. Trūks plyš stenkitės nepakliūti į jo pinkles – neleiskite, kad jums įsiūlytų standartinį gražuoliuko-šunsnukio paslaugų paketą!
Skaitydamas interneto svetainių komentarus džinsais ir marškinėliais be rankovių vilkintis Itanas tai kaito, tai šiurpo. Manė, kad nuoroda, kurią sesuo jam atsiuntė elektroniniu paštu, bus tiesiog koks juokingas vaizdelis.
Tačiau tai, ką pamatė, jam nekėlė juoko. Tai buvo tikras siaubo filmas, o jis – pagrindinis veikėjas.
Ponas trys pasimatymai ir tu iškrenti iš žaidimo pakėlė telefoną.
– Pole, tu viską išsigalvojai, – tarė jis, kai tik sesuo atsiliepė.
– Deja, ne, – Polės balse skambėjo ne tik atsiprašymo, bet ir juoko gaidelė. – Tapai žinomas internete.
– Bet aš nesinaudoju moterimis. – Buvo sunku nepulti gintis. – Ne daugiau, nei jos naudojasi manimi, – pridėjo seseriai nieko neatsakius. – Aš dosnus vaikinas – pasiūlau gerą restoraną. Gerą draugiją. Gerą laiką abiem pusėms.
– Dosnus kuria prasme? – pasiteiravo Polė. – Jos visiškai teisios. Su viena moterimi neini daugiau nei į tris pasimatymus. O į juos tu vaikštai nuolat. Be pertraukų.
– Ir kodėl tai – problema?
– Tau rūpi tik vienas dalykas.
– Ne, visai ne. – Jam patiko moterų draugija, bet jis nesivaikė sijonų tam, kad galėtų vėliau po jais palįsti. – Aš net ne su visomis permiegu.
Polės tyla buvo iškalbinga. Tiesiog puiku. Jo sesuo juo netiki. Itanas susierzinęs žvelgė į kompiuterio ekraną, kur mirgėjo įžeidžiantys jo buvusių merginų komentarai.
– Negaliu patikėti, kad tu tam pritari. Internete bet kas gali rašinėti ką tik nori. Kur įrodymai?
– Na, aš žinau, kad ta dalis apie gėles yra teisybė.
Polė turėjo gėlių parduotuvę, kurią galėjo išlaikyti vien tik brolio užsakymais.
– Tai dėl to ir visa kita staiga tampa tiesa?
Ji ir toliau tylėjo. Keista, bet tai skaudino daug labiau, negu galėjo numanyti – tarsi įsipjovus popieriumi – mažytis įbrėžimas skaudėjo labiau nei didelė žaizda. Itanas susiraukęs žiūrėjo į kvailą ryškių spalvų logotipą ekrane.
– Ir kas taip daro? Koks žmogus gali sukurti interneto svetainę piktoms ir pagiežingoms moterėlėms išlieti pyktį?
Nėra nieko piktesnio už paniekintą moterį, o toji mergužėlė, kuri sukūrė šią interneto svetainę, sugebėjo tuo gerai manipuliuoti. Ji net pardavinėjo bjaurius marškinėlius be rankovių ir užsidirbinėjo iš pažeidžiamų ir kerštingų svetainės lankytojų.
– Pamiršk tai, Itanai, – Polė pabandė pakeisti temą. – Nereikėjo man rodyti tos nuorodos. Tu juk atvažiuosi į krikštynas, tiesa? Vienas?
– Taip, – suniurnėjo Itanas. – Kad galėčiau apsaugoti mamą nuo naujausio tėvo susižavėjimo. Ir tu nesuklydai atsiuntusi man tą nuorodą, bet nemaniau, kad tuo patikėsi. – Įbedęs akis į ekraną jis spustelėjo dar kelis įrašus ir juos perskaitęs dar labiau įsiuto. Tinklalapyje jį dėjo į šuns dienas kartu su visais kitais apgavikais ir valkatomis. Itanas žinojo, kad tie įrašai tikrai yra prasimanymas, todėl abejojo ir dėl kitų tikrumo. Jo pyktis kunkuliuote kunkuliavo.
– Tai šmeižtas. – Itanas negalėjo patikėti tokia neteisybe. – Internete gal ir egzistuoja žodžio laisvė, bet taip elgtis negalima.
Tikrai negalima. Tai galėjo labai pakenkti ir kitų žmonių reputacijai. Tokioms svetainėms iš viso nederėtų egzistuoti. Kas nors turėtų to imtis, kol nesužlugo kokio vaikino gyvenimas ar karjera dėl šmeižto internete.
Itanas Rašas niekada nevengė iššūkių. Ir jis niekada nepasiduodavo po pirmo smūgio.
Nadijos akys buvo kaip pripiltos žvyro. Prisimerkusi bandė perskaityti pranešimus elektroninio pašto dėžutėje. Vakar, tvarkydama ir atnaujindama forumą, užtruko iki vėlumos. Tai nebuvo pati geriausia mintis. Be to, jai kilo idėja pradėti dvi naujas forumo temas, o įgyvendinti sumanymą trečią valandą ryto nebuvo pati lengviausia užduotis. Jos interneto svetainė išsiplėtė taip, kaip niekada nė nesitikėjo, tačiau dėl to susitelkti į pagrindinį darbą buvo vis sunkiau. Deja, pastarasis padėdavo apmokėti didžiąją dalį sąskaitų. Ir būtent jis padės jai susikurti gyvenimą ir pelnyti pagarbą, dėl kurios tekdavo nuolat kovoti. Todėl neketino susimauti.
Mergina užsimerkė ir giliai įkvėpė. Šįryt neturėjo laiko sportui, negavo kasdienės endorfinų dozės, be kurios bus sunku ištverti likusias aštuonias darbo valandas. Tačiau vos spėjus pagalvoti, kad pats laikas nusiaubti saldžių, sūrių, kaloringų, penkiasdešimt kartų apdorotų ir į plastiką suvyniotų užkandžių automatą, suskambėjo jos telefonas.
– Nadija, priimamajame laukia ponas, kuris teiraujasi tavęs, – informavo priimamojo sekretorė Stefė. Jos balse girdėjosi neįtikėtina džiaugsmo gaidelė.
– Tikrai? – Nadija patikrino darbo kalendorių, tačiau iki pirmojo šiandienos susitikimo dar buvo valanda. – Manęs?
– Tavęs.
Tikrai? Nadija taip nemanė. Turbūt ten buvo koks įkyrus darbo ieškantis jaunuolis, o Stefė bandė jį užkrauti jai. Milijonai žmonių norėjo dirbti įmonėje Hammond Insurance. Tai Nadija gerai žinojo. Ir pati kovėsi kaip laukinė katė,