Mažytis baltas melas. Jules Bennett

Читать онлайн книгу.

Mažytis baltas melas - Jules Bennett


Скачать книгу
Dženą rankomis ir apsuko ratu.

      – Žinojau, kad judu galiausiai būsite kartu. Kaip aš dėl jūsų džiaugiuosi! Apgailestauju, kad Martinas – vyriausiasis pabrolys ir turi su juo eiti prie altoriaus, bet pažadu, kad judu su Maku puikiai praleisite laiką.

      Džena pažvelgė į Maką per sesers petį, ir vyras suprato peržengęs ribą, – jiems likus vieniems, neabejotinai gausiąs velnių.

      Jis pamerkė akį ir nusiviepė, į ką Džena atsakė primerkdama akis. O taip, vaidinti jos vaikiną bus smagu.

      Antras skyrius

      – Kas, po velnių, įvyko?

      Taip, jis tikėjosi panašios reakcijos, juk pabučiavo ją šeimos akivaizdoje ir toms moterims pamelavo. Be to, Džena turėjo laiko pasikamuoti vakarienės su seseria ir motina metu, kur ji neabejotinai susilaukė galybės klausimų apie tą nelemtą bučinį.

      Jis to nesigailėjo.

      Makas, puikiai žinodamas, kaip jo tyla erzina Dženą, tik kilstelėjo antakį. Ją sudirginti vienas juokas… o įpykusi ji velniškai seksuali.

      Džena bejėgiškai iškėlė rankas, suurzgė ir trenkė laukujėmis durimis.

      – Ar bent nutuoki, ką turėjau ištverti, nes tu nesugebėjai suturėti savo lūpų ir rankų?

      Na ir kas, kad jai teko aptarti bučinį su seseria ir motina? Makas tuo metu sėdėjo vienas su savo mintimis apie Dženos lūpų skonį ir odos švelnumą.

      – Ar amą praradai?

      – Ar atnešei ko nors pavalgyti? – paklausė jis. – Mirštu badu.

      Ji plačiais žingsniais perėjo kambarį ir dūrė pirštu jam į krūtinę.

      – Mano mama nori žinoti, kiek rimti mūsų santykiai, o sesuo jau rezga dvigubą pasimatymą su ja ir jos sužadėtiniu. Esi tam pasiruošęs?

      Makas niekuomet nesileido stumdomas, tiesiogiai ar ne, net ir geriausios draugės, tad sugriebė jos riešus ir prisitraukė ją prie savęs. Puiku.

      – Tai tu viską pradėjai, aš tik plaukiau pasroviui. Jei nori įtikinti savo buvusįjį, kad tavo gyvenimas tęsiasi, kodėl nepradėjus nuo tavo šeimos?

      Džena įsistebeilijo jam į akis.

      – Man nepatinka joms meluoti.

      – Mes nemeluojam – žadu su tavimi elgtis kaip su savo meiluže.

      Ji sustingo ir išplėtė akis.

      – K-ką?

      – Girdėjai, ką sakiau, – Makas buvo įsitikinęs, kad nuostaba jos akyse slėpė geismą, juk ji taip aistringai atsakė į jo bučinį ir kone ištirpo glėbyje. – Žadu elgtis kaip tikras tavo meilužis, o savaitei pasibaigus, galėsime grįžti prie platoniškos draugystės. Šitaip nebūsime pamelavę tavo šeimai.

      Džena atsitraukė ir ėmė nervingai pirštais braukyti plaukus. Susukusi juos į kuodą užsimerkė. Makas, sukryžiavęs rankas ant krūtinės, kantriai laukė jos atsakymo.

      Giliai atsidususi, Džena nusvarino rankas ir paleido plaukus bangomis kristi ant pečių.

      – Mudu kartu nemiegosime. Man reikia draugo, Makai. Suprantu, kad tu sugebi atsieti intymumą ir jausmus, tačiau aš į seksą žiūriu rimtai.

      Jis žengė taip arti, kad, norėdama pažvelgti jam į akis, Džena turėjo pakelti galvą. Ji buvo be makiažo, tačiau natūralus įdegis suteikė jos odai sveiko švytėjimo. Įprastai Mako moterys mėgo pabrėžti savo žavesį įvairiausiais kosmetikos produktais, tačiau Dženos grožiui netrūko nieko. Makui patiko, kad ji nesistengė patraukti dėmesio, slėpdamasi po nenatūralia kauke.

      – Žinau, kad nori ilgalaikių santykių, Džena, tačiau ši savaitė ypatinga. Tu pati mane čia pasikvietei, – jis prabilo švelniu tonu. – Pažiūrėkime, kas bus toliau. Pažadu, kad, jai pasibaigus, galėsime vėl būti draugai. Niekas neliks įskaudintas.

      – Kalba vyras, turintis po meilužę kiekviename pasaulio kampelyje.

      Makas prikando šypseną.

      – Kad ir ką manai apie mano keliones, daugelis jų – darbo reikalais, tad būnu per daug pavargęs užimti moteris.

      Džena, nepatikliai purtydama galvą, žengė žingsnį atgal ir atsitrenkė į sieną prie laukujų durų.

      – Seksas reiškia…

      Jis kilstelėjo antakį.

      – Geismą, troškimą, aistrą? Aš drįstu pripažinti, kad tu mane jaudini, ir manau, kad bet kuris vyras būtų laimingas, atsidūręs lovoje su tavimi.

      Ji atrėmė delnus į jo krūtinę. Dženai jo neatstūmus, Makas ištiesė rankas ir suėmė jos nuogus pečius.

      – Ne, – perspėjo ji. – Mudu nemiegosime kartu. Nedarysime nieko, tik apsimesime pora, o po savaitės pasakysime mano šeimai, jog nusprendėme likti draugais. Ir viskas. Negaliu sau leisti nieko daugiau, ir tu taip pat.

      Ak, jis geidė kur kas daugiau, pavyzdžiui, nurengti jos suknelę, tačiau nenorėjo jos spausti. Džena ir taip buvo įsitempusi ir išvarginta to netikėlio buvusiojo išdavystės, tetrūko, kad geriausias draugas verstų ją daryti, ko nenori. Tačiau Makas nežadėjo nustoti bandęs įvilioti ją į savo lovą. Jis ilgą laiką svajojo pajusti, ką reiškia liesti savo puikiąją draugę, ir dabar turėjo savaitę troškimui įgyvendinti. Bora Boroje, kur tokie jaudinantys vakarai ir tingios dienos paplūdimyje, tai padaryti neturėtų būti sunku.

      Bet Makas nebuvo linkęs Dženos versti, atvirkščiai, norėjo, kad ji pati jo trokštų ir pripažintų, jog juodu sieja abipusė trauka. Jos elgesys leido jam manyti, kad ji taip pat jam neabejinga.

      Nykščiais glostydamas jos odą, Makas palinko arčiau.

      – Nenoriu tavęs spausti, tu ir taip turi rūpesčių.

      Jos pečiai atsipalaidavo.

      – Turiu sukomponuoti gėles, dėl kurių Eimė jau dukart persigalvojo, mano buvusysis dalyvaus vestuvėse, aš pavargau nuo nuolatinių mamos klausimų, tad jei dar ir tu imsi kelti man stresą – pasmaugsiu tave miegantį.

      Makas nusijuokė ir, prisitraukęs Dženą arčiau, apkabino. Ji suglebo, tarsi būtų pavargusi kautis. Puiki proga ją suvilioti… tačiau taip pasielgti galėjo tik bejausmis niekšas. Kabliukas jau buvo užmestas – ji puikiausiai žinojo, ko jis nori, tad dabar už jį turėjo kalbėti veiksmai. Sunku nebus – jo darbe veiksmai visuomet buvo iškalbingesni už žodžius.

      – Kodėl tau nepailsėjus verandoje? – pasiūlė jis, trindamas jai nugarą. – Išvirsiu tau arbatos. Įtariu, kad atsigabenai visą jos asortimentą.

      Džena negėrė alkoholio, nes prieš keletą metų jos motina dėl to turėjo sunkumų, tačiau ji be galo mėgo arbatą, buvo tikra gurmanė. Makas neabejojo ją atsivežus jo kadaise per Kalėdas padovanotą antikvarinę arbatinę, kurią ji kartą užmatė viename aukcione ir kurią jis kaipmat anonimiškai įsigijo.

      Beveik visi statymai aukcione buvo anonimiški… tačiau tąkart jis taisykles sulaužė dėl geriausios draugės, o ne dėl kokio milijardieriaus kliento ar šeimos verslo.

      Džena atsitraukė ir apdovanojo jį išvargusia šypsena.

      – Tu man toks geras.

      – Galėsi atsidėkoti tuo pačiu, kai man prireiks netikros sužadėtinės, – pajuokavo Makas. – Kokios arbatos norėtum?

      Jis stebėjo siūbuojančius tolstančios Dženos klubus.

      – Nustebink mane.

      Makas nusijuokė – jai vertėtų atsargiau švaistytis norais, nes savaitės pabaigoje žadėjo kaip reikiant ją nustebinti. Dar niekada vilionės neteikė


Скачать книгу