Tu manęs taip lengvai nepamirši. Jill Shalvis
Читать онлайн книгу.
Jie jau skuba mūsų ištraukti.
Tai gerai. Nors kažkas čia tikrai negerai. Akyse pradėjo mirguliuoti. Mintys tapo miglotos. Išsigandusi ir šiek tiek sukrėsta, Kenzė prispaudė veidą Eidanui prie kaklo. Padėtis pasirodė labai pažįstama ir užplūdo prisiminimai.
Ji jau buvo čia.
Na gerai, ne čia, ne vandenyje, visa sušalusi ir išsigandusi. Tačiau jis ją jau taip laikė. Spaudė jos veidą prie šiltos odos, tarsi ketindamas ją visą gyvenimą saugoti nuo negandų.
Eidanas kvepėjo taip pat. Šio kvapo taip ir nepavyko pamiršti. Ir dabar tas kvapas, nepaisant to, kad ji ką tik išgyveno laivo sprogimą, plūduriavimą lediniame nakties vandenyje ir netikėtą susitikimą su vaikinu, kuris sudaužė jai širdį, jaukė mintis.
Velniai griebtų. Ji kaltino Bleiką. Bleikas…
– Kenze, – Eidanas švelniai papurtė merginą. – Lik su manimi.
Ačiū, bet ne…
– Atsimerk, – paliepė Eidanas. – Nagi, Kenze. Lik atsimerkusi, lik su manimi.
Ir nenugrimzti į lėtą letargo miegą? Nee…
– Per daug pavargusi.
– Žinau, bet tu gali iškęsti. Juk gali iškęsti bet ką, prisimeni?
Kenzė beveik nusišypsojo išgirdusi savo moto, tačiau iš karto suvokė, kas jai jį priminė. Taip, kadaise ji tikėjo, kad gali padaryti bet ką. Nes Eidanas buvo su ja.
Bet jis ir įrodė, kad tai melas.
O Dieve. Jos akys merkiasi. Būtų taip paprasta užsimerkti, plūduriuoti ir nebejausti šalčio. Tačiau net ir apsvaigusi suprato, kad tokios mintys blogos. Sutelkusi visas jėgas prisivertė atsimerkti.
Žvilgsnis susitelkė į Eidaną. Paskutinį kartą matė jį būdama labai jauna. Jie abu buvo jauni. Jai buvo ką tik suėję dvidešimt dveji, ji pasirašė sutartį su vienu iš Los Andželo agentų ir gavo pirmą mažą vaidmenį. Jis – dvejais metais vyresnis, tobulai sudėtas ir nepaprastai gražus jaunas ugniagesys.
Prisispaudusi ir apsivijusi jo rankas ir kojas savosiomis, jautė, kad Eidano kūnas nepasikeitė.
Vis dar tobulai sudėtas.
O liepsnos ir kitų ugniagesių į juos nukreiptos šviesos leido matyti, kad ir toks pat gražus. Jei nebūtų jos palikęs ir nuėjęs net neatsigręždamas, dabar Kenzė jaustųsi laiminga matydama jį.
Labai laiminga.
Pagaliau ugniagesiams pavyko prasibrauti pro liepsnas į kitą doko pusę ir padaryti saugų praėjimą. Vienas ugniagesys šoko į vandenį ir stipriai ėmė irtis prie jų.
– Štai! – šūktelėjo Eidanui ištiesęs ranką ir stengdamasis perimti Kenzę.
– Aš ją laikau! – suriko Eidanas.
Tačiau Kenzei Eidano ir jo stiprių rankų, kvapo ir ypač visų prisiminimų jau buvo per akis. Nesudvejojusi atsidavė į rankas, kurios jos dar niekada nelaikė, kurios jos nepažinojo, kurios nežadino praeities.
Net jei ir norėtų, nepažvelgs atgal.
3
Kol Eidanas išlipo iš vandens, Tajus Kenzę jau buvo perdavęs greitosios medicinos pagalbos paramedikams. Dastinas ir Brukė nusivedė ją į greitosios automobilį, kuo toliau nuo liepsnų.
Gerai.
Sušalęs ir kiaurai permirkęs Eidanas skindamasis kelią per tvyrantį chaosą nuskubėjo prie ugniagesių automobilio. Paskubomis nusirengė ir užsimetė sausą aprangą. Tuo tarpu galvoje vienas kitą keitė daugybė klausimų.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.