Urantijos Knyga. Urantia Foundation
Читать онлайн книгу.
perteikti tobulumą savo dieviškuoju žodžiu. Bet tai atimtų iš jų šį nuostabų jaudinantį patyrimą ir mokymosi patyrimą su ilgu ir palaipsniu kopimu į vidų, į tokį patyrimą, kurį turi turėti tiktai tie, kuriems šitaip pasisekė, kad pradėtų nuo gyvosios egzistencijos pačios apačios.
(362.1) 32:3.12 Havoną apjuosiančios visatos yra aprūpintos pakankamu kiekiu tobulų tvarinių tiktai tam, kad patenkintų modelinių vadovų mokytojų poreikį tiems, kurie kyla evoliuciniais gyvenimo laiptais. Patirtinė evoliucinio asmenybės tipo prigimtis yra Rojaus-Havonos tvarinių visą laiką esančios tobulos prigimties natūralus kosminis papildinys. Tikrovėje, tiek tobuli, tiek ištobulinti tvariniai yra neužbaigti, kas susiję su ribine visuma. Bet Rojaus-Havonos sistemos egzistencialiai tobulų tvarinių papildančiame susivienijime su patirtiškai ištobulintais ribiniais, kylančiais iš evoliucinių visatų, abu tipai išsilaisvina iš jiems būdingų apribojimų ir šitokiu būdu gali drauge pamėginti pasiekti didingas tvarinio statuso galutinumo aukštumas.
(362.2) 32:3.13 Šitos tvarinio transakcijos yra veiksmų ir reakcijų visatos atgarsiai Septinkartėje Dievybėje, kurioje Rojaus Trejybės amžinasis dieviškumas yra suliejamas su laiko-erdvės visatų Aukščiausiųjų Kūrėjų besivystančiu dieviškumu Aukščiausiosios Būtybės galią-aktualizuojančioje Dievybėje, šios Dievybės, ir per šią Dievybę.
(362.3) 32:3.14 Dieviškai tobulas tvarinys ir evoliuciškai ištobulintas tvarinys dieviškumo potencialo laipsniu yra lygūs, bet jie skiriasi rūšimi. Tam, kad pasiektų tarnystės aukštybę, turi vienas priklausyti nuo kito. Evoliucinės supervisatos priklauso nuo tobulos Havonos, kad savo kylantiesiems piliečiams užtikrintų galutinį mokymą, bet lygiai taip ir centrinei tobulai visatai tikrai yra reikalingas tobulėjančių supervisatų egzistavimas tam, kad būtų užtikrintas jos besileidžiančiųjų gyventojų vystymasis iki galo.
(362.4) 32:3.15 Ribinės tikrovės šie du nuostabiausi pasireiškimai, įgimto tobulumo ir išvystyto tobulumo, ar jie būtų asmenybės, ar visatos, yra suderinti, vienas nuo kito priklausantys, ir integruoti. Vienam reikia kito tam, kad būtų pasiekta funkcijos, tarnystės, ir likimo pilnatvė.
4. Dievo ryšys su vietine visata
(362.5) 32:4.1 Nepuoselėkite tokios minties, jog, kadangi Visuotinis Tėvas delegavo kitiems tokią didžiulę savo paties dalį ir savo galios dalį, tai jis yra Dievybės partnerystės tylus ir neaktyvus narys. Be asmenybės sferų ir Derintojo padovanojimo, jis yra akivaizdžiai mažiausiai aktyvus iš Rojaus Dievybių tuo, kad įgyvendindamas savo amžinąjį tikslą tiek daug leidžia atlikti savo lygiaverčiams Dievybės partneriams, savo Sūnums, ir didžiuliam skaičiui sukurtų protingų būtybių. Jis yra kuriančiojo trejeto tylusis narys tiktai tuo, kad niekada nedaro nieko, ką gali padaryti bet kuris iš jo lygiaverčių arba pavaldžių partnerių.
(362.6) 32:4.2 Dievas iki galo supranta, kiek reikia tvarinių, kad jie veiktų, ir koks turi būti jų patyrimas, ir dėl to, kiekvienoje situacijoje, ar tai būtų susiję su visatos likimu, ar su savo nuolankiausių tvarinių gerove, Dievas iš veiklos pasišalina tvarinių ir Kūrėjų asmenybių galaktikos, neatsiejamai įsiterpiančios tarp jo paties ir bet kurios konkrečios visatos situacijos ar kūrybinio įvykio, labui. Bet nepaisant šito pasitraukimo, šito begalinio koordinavimo demonstravimo, šituose įvykiuose Dievas realiai, tikrai, ir asmeniškai dalyvauja šitų nustatytų agentūrų ir asmenybių metodu ir per šitas agentūras ir asmenybes. Visais šitais kanalais ir per šituos kanalus Tėvas dirba savo visos toli nusidriekiančios kūrinijos gerovei.
(363.1) 32:4.3 Kai dėl vietinės visatos politikos, vadovavimo, ir administravimo, tai Visuotinis Tėvas veikia savo Sūnaus Kūrėjo asmenyje. Į Dievo Sūnų tarpusavio ryšius, iš Trečiojo Šaltinio ir Centro kilusių asmenybių grupinius susivienijimus, arba į santykius tarp bet kokių kitų tvarinių, tokių, kaip žmogiškosios būtybės—kas susiję su tokiais susivienijimais, tai Visuotinis Tėvas niekada nesikiša. Visada vyrauja Sūnaus Kūrėjo įstatymas, Žvaigždyno Tėvų, Sistemų Aukščiausiųjų Valdovų, ir Planetų Princų valdymas—tai visatai nustatyta politika ir procedūros. Valdžios suskaidymo nėra; niekada nebūna dieviškosios valdžios ir tikslo susipriešinimo. Dievybės yra tobulai ir amžinai vieningos.
(363.2) 32:4.4 Sūnus Kūrėjas turi aukščiausiąją valdžią etinių susivienijimų visuose reikaluose, bet kokio tvarinių skyriaus santykiuose su bet kokia kita tvarinių klase arba su dviem ar daugiau individų bet kurioje konkrečioje grupėje; bet toks planas nereiškia, jog Visuotinis Tėvas negali savo paties metodo dėka įsikišti ir padaryti bet ką, kas dieviškajam protui suteikia malonumo, su bet kuriuo atskiru individu per visą kūriniją, kas susiję su to individo dabartiniu statusu arba ateities perspektyvomis ir kas turi ryšio su Tėvo amžinuoju planu ir begaliniu tikslu.
(363.3) 32:4.5 Mirtinguose valiniuose tvariniuose Tėvas iš tikrųjų yra gyvenančio viduje Derintojo, savo ikiasmenio dvasinio fragmento dėka; ir taip pat Tėvas yra tokio mirtingojo valinio tvarinio asmenybės šaltinis.
(363.4) 32:4.6 Šitie Minties Derintojai, Visuotinio Tėvo dovanos, yra palyginti izoliuoti; jie gyvena žmogiškojo proto viduje, bet neturi jokio pastebimo ryšio su vietinio kūrinio etiniais reikalais. Jie nėra betarpiškai suderinti nei su serafine tarnyste, nei su sistemų, žvaigždynų, ar vietinių visatų administravimu, nėra suderinti net ir su Sūnaus Kūrėjo, kurio valia yra jo visatos aukščiausiasis įstatymas, valdymu.
(363.5) 32:4.7 Viduje gyvenantieji Derintojai yra vienas iš Dievo atskirų, bet suvienytų ryšio metodų su savo begalinės kūrinijos tvariniais. Šitokiu būdu iš tikrųjų tas, kuris mirtingajam žmogui yra nematomas, išreiškia savo buvimą, ir jeigu jis galėtų šitaip padaryti, tai save mums parodytų dar ir kitais būdais, bet toks tolesnis atskleidimas nėra dieviškai įmanomas.
(363.6) 32:4.8 Mes galime matyti ir suprasti tą mechanizmą, kurio dėka šie Sūnūs turi išsamias ir užbaigtas žinias apie savo jurisdikcijos visatas; bet mes negalime iki galo suvokti tų metodų, kuriais Dievas yra taip iki galo ir asmeniškai susipažinęs su visatų visatos smulkmenomis, nors mes bent jau galime atpažinti tą kanalą, kuriuo Visuotinis Tėvas gali gauti informaciją, susijusią su savo milžiniškos kūrinijos būtybėmis ir parodančią jo buvimą šios kūrinijos būtybėms. Per asmenybės grandinę Tėvas žino—turi asmenines žinias—apie visų būtybių visas mintis ir veiksmus visos kūrinijos visų visatų visose sistemose. Nors šito metodo mes negalime iki galo suvokti, kaip Dievas bendrauja su savo vaikais, bet mus gali sustiprinti tas užtikrinimas, jog “Viešpats pažįsta savo vaikus,” ir kad apie kiekvieną iš mūsų “jis žino, kur mes esame gimę.”
(363.7) 32:4.9 Jūsų visatoje ir jūsų širdyje Visuotinis Tėvas, dvasiškai kalbant, būna per centrinės buveinės vieną iš Septynių Pagrindinių Dvasių, ir, konkrečiai kalbant, per dieviškąjį Derintoją, kuris gyvena ir dirba ir laukia mirtingojo proto gelmėse.
(363.8) 32:4.10 Dievas nėra egocentrinė asmenybė; Tėvas save dosniai išdalina savo kūrinijai ir savo tvariniams. Jis gyvena ir veikia, ne tiktai Dievybėse, bet ir savo Sūnuose, kuriems jis patiki daryti viską, ką tik jiems yra dieviškai įmanoma daryti. Visuotinis Tėvas iš tikrųjų atsisakė visų funkcijų, kurias įmanoma atlikti kitai būtybei. Ir tą lygiai tiek pat teisinga sakyti apie mirtingąjį žmogų, kiek ir apie Sūnų Kūrėją, kuris visatos būstinėje valdo Dievo vardu. Šitokiu būdu mes matome Visuotinio Tėvo idealios ir begalinės meilės veikimą.
(364.1) 32:4.11 Šitame visuotiniame savo paties padovanojime mes turime gausybę įrodymų tiek dėl Tėvo dieviškosios prigimties didybės, tiek ir dėl jo kilnumo. Jeigu Dievas dalį savęs pasiliko, neatidavęs visuotinei kūrinijai, tuomet iš šitos likusios dalies