Urantijos Knyga. Urantia Foundation
Читать онлайн книгу.
tikrai pranoksta žmogiškojo proto supratimo ribas.
(152.2) 14:0.2 Tai yra ta viena ir vienintelė nusistovėjusi, tobula, ir nustatyta pasaulių sankaupa. Ji yra visiškai sukurta ir tobula visata; tai nėra evoliucinis išsivystymas. Ji yra tobulumo amžinasis branduolys, aplink kurį skrieja ta visatų begalinė procesija, kuri ir sudaro milžinišką evoliucinį eksperimentą, bebaimį jaudinantį patyrimą tų Dievo Sūnų Kūrėjų, kurie trokšta dubliuoti laike ir atgaminti erdvėje šį modelį visatą, dieviškosios pilnatvės, aukščiausiojo užbaigtumo, galutinės tikrovės, ir amžinojo tobulumo idealą.
1. Rojaus-Havonos sistema
(152.3) 14:1.1 Iš Rojaus periferijos iki septynių supervisatų vidinių sienų yra tokios septynios erdvės padėtys ir judėjimai:
(152.4) 14:1.2 1. Ramios vidurinės erdvės zonos, paliečiančios Rojų.
(152.5) 14:1.3 2. Pagal laikrodžio rodyklę besisukančios trys Rojaus ir septynios Havonos grandinės.
(152.6) 14:1.4 3. Pusiau rami erdvės zona, skirianti Havonos grandines nuo centrinės visatos tamsiųjų gravitacijos kūnų.
(152.7) 14:1.5 4. Vidinė, judanti prieš laikrodžio rodyklę, tamsiųjų gravitacijos kūnų juosta.
(152.8) 14:1.6 5. Antroji unikali erdvės zona, padalijanti tamsiųjų gravitacijos kūnų du erdvės takus.
(152.9) 14:1.7 6. Tamsiųjų gravitacijos kūnų išorinė juosta, besisukanti aplink Rojų pagal laikrodžio rodyklę.
(152.10) 14:1.8 7. Trečioji erdvės zona—pusiau rami zona—atskirianti tamsiųjų gravitacijos kūnų išorinę juostą nuo septynių supervisatų labiausiai vidinių grandinių.
(152.11) 14:1.9 Havonos milijardas pasaulių yra išdėstytas septyniose koncentrinėse grandinėse, betarpiškai supančiose Rojaus palydovų tris grandines. Labiausiai vidinėje Havonos grandinėje yra daugiau kaip trisdešimt penki milijonai pasaulių ir daugiau negu du šimtai keturiasdešimt penki milijonai pasaulių yra labiausiai išorinėje grandinėje, su proporcingais kiekiais pasaulių įsiterpiančiose grandinėse. Kiekviena grandinė skiriasi, bet jos visos yra tobulai išbalansuotos ir nuostabiai organizuotos, ir kiekvieną iš jų persmelkia Begalinės Dvasios specializuotas atstovavimas, viena iš Septynių Grandinių Dvasių. Papildomai prie kitų funkcijų šitoji neasmenė Dvasia koordinuoja dangiškųjų reikalų tvarkymą kiekvienoje grandinėje.
(153.1) 14:1.10 Havonos planetinės grandinės nėra uždėtos viena ant kitos; jų pasauliai eina vienas po kito tvarkinga linijine procesija. Centrinė visata skrieja aplink stacionarią Rojaus Salą viena milžiniška plokštuma, susidedančia iš dešimties koncentrinių stabilizuotų vienetų—Rojaus sferų trijų grandinių ir Havonos pasaulių septynių grandinių. Fiziniu požiūriu, Havonos ir Rojaus grandinės yra viena ir ta pati sistema; jų atsiskyrimas yra dėl to, jog pripažįstamas funkcinis ir administracinis atskyrimas.
(153.2) 14:1.11 Rojuje laikas neskaičiuojamas; vienas po kito einančių įvykių nuoseklumo supratimas yra įgimtas tiems, kurie yra vietiniai gyventojai centrinėje Saloje. Bet laikas yra iš tiesų santykinis Havonos grandinėms ir didžiuliam skaičiui tiek dangiškosios, tiek žemiškosios kilmės būtybių, gyvenančių jose. Kiekvienas Havonos pasaulis turi savo vietinį laiką, kurį apsprendžia jo grandinė. Visi pasauliai konkrečioje grandinėje turi tą pačią metų trukmę, kadangi jie vienodai skrieja aplink Rojų, o šitų planetinių metų trukmė trumpėja, pradedant labiausiai išorine ir baigiant labiausiai vidine grandine.
(153.3) 14:1.12 Be Havonos grandinės laiko yra Rojaus-Havonos standartinė diena ir kitokie laiko įvardijimai, kuriuos nulemia ir pasiunčia Begalinės Dvasios septyni Rojaus palydovai. Rojaus-Havonos standartinė diena remiasi tokia laiko trukme, kurios reikia pirmosios arba vidinės Havonos grandinės planetinėms buveinėms užbaigti vieną apsisukimą aplink Rojaus Salą; ir nors jų skriejimo greitis yra milžiniškas, bet dėl savo padėties tarp tamsiųjų gravitacijos kūnų ir gigantiško Rojaus, šitoms sferoms reikia beveik vieno tūkstančio metų tam, kad užbaigtų savo apsisukimą. Jūs nesąmoningai perskaitėte tiesą kada jūsų akys žvelgė į teiginį “Su Dievu ir tūkstantis metų yra kaip viena diena, yra nepastebima.” Viena Rojaus-Havonos diena tiktai septyniomis minutėmis, trimis sveikomis ir viena aštuntąja sekundės dalimi trumpesnė už vieną tūkstantį dabartinių Urantijos keliamųjų kalendorinių metų.
(153.4) 14:1.13 Šita Rojaus-Havonos diena yra standartinis laiko matavimas septynioms supervisatoms, nors kiekviena supervisata turi ir savo pačios vidinį laiko standartą.
(153.5) 14:1.14 Šitos milžiniškos centrinės visatos pakraščiuose, nepaprastai toli už Havonos pasaulių septintosios juostos ribų, skrieja neįtikėtinas skaičius milžiniškų tamsiųjų gravitacijos kūnų. Šitos tamsiųjų masių gausybės yra visiškai nepanašios į kitus erdvės kūnus daugeliu aspektų; net ir savo forma jos labai skiriasi. Šitie tamsieji gravitacijos kūnai nei atspindi, nei sugeria šviesą; jie nereaguoja į fizinės energijos šviesą, ir jie taip visiškai apjuosia ir apgaubia Havoną, paslepia ją nuo žvilgsnio net ir iš netolimų laiko ir erdvės apgyvendintų visatų.
(153.6) 14:1.15 Tamsiųjų gravitacijos kūnų didžiulę juostą unikalus erdvės įsiveržimas dalina į dvi lygias elipsines grandines. Vidinė juosta sukasi prieš laikrodžio rodyklę; išorinė juosta sukasi pagal laikrodžio rodyklę. Šitos priešingos judėjimo kryptys, kartu su tamsiųjų kūnų nepaprasta mase, taip efektyviai išlygina Havonos gravitacijos linijas, kad centrinė visata būtų fiziškai subalansuotas ir tobulai stabilizuotas kūrinys.
(153.7) 14:1.16 Tamsiųjų gravitacijos kūnų vidinė procesija yra vamzdinės formos, susidedanti iš trijų apskritiminių grupių. Šitos grandinės skersinis pjūvis parodytų maždaug vienodo tankio tris koncentrinius apskritimus. Tamsiųjų gravitacijos kūnų išorinė grandinė yra išdėstyta statmenai, būdama dešimt tūkstančių kartų aukštesnė už vidinę grandinę. Išorinės grandinės skersmuo nuo viršaus į apačią yra penkiasdešimt tūkstančių kartų didesnis už pločio skersmenį.
(154.1) 14:1.17 Įsiterpianti erdvė, kuri egzistuoja tarp šitų dviejų gravitacijos kūnų grandinių, yra unikali tuo, jog nieko panašaus nėra surandama, kur nors kitur visoje milžiniškoje visatoje. Šitą zoną apibūdina milžiniškų bangų judėjimai į viršų ir į apačią, ir ją persmelkia nežinomos kategorijos gigantiškos energijų veiklos.
(154.2) 14:1.18 Mūsų nuomone, išorinės erdvės lygių ateities evoliucijoje nebus nieko tokio, kas būtų panašu į centrinės visatos tamsiuosius gravitacijos kūnus, mes manome, jog priešingomis kryptimis skriejančios stulbinančios kūnų procesijos, kurios užtikrina gravitacijos pusiausvyrą, yra unikalios pagrindinėje visatoje.
2. Havonos sandara
(154.3) 14:2.1 Dvasinės būtybės negyvena dangiškųjų kūnų erdvėje; jos negyvena eteriniuose pasauliuose; jos gyvena materialios prigimties realiose sferose, pasauliuose lygiai tokiuose pat realiuose, kaip ir tie pasauliai, kuriuose gyvena mirtingieji. Havonos pasauliai yra realūs ir tikri, nors jų tikroji medžiaga skiriasi nuo septynių supervisatų planetų materialios organizacijos.
(154.4) 14:2.2 Havonos fizinės realybės išreiškia tokią energijų organizavimo tvarką, kuri radikaliai skiriasi nuo bet kokios energijų organizavimo tvarkos, vyraujančios erdvės evoliucinėse visatose. Havonos energijos yra trigubos; supervisatos energijos-materijos vienetai savyje talpina dvigubą energijos įkrovą,