Urantijos Knyga. Urantia Foundation

Читать онлайн книгу.

Urantijos Knyga - Urantia Foundation


Скачать книгу
būstinę, kuri yra vadinama Udidžioji penktoji. Tai yra Orvontono supervisatos, didžiosios visatos septintojo segmento, penktasis didysis sektorius. Šitokiu būdu jūs galite nustatyti savo planetos vietą visatų visatos organizacijos ir administracijos schemoje.

      (182.7) 15:14.8 Didžiojoje visatoje jūsų pasaulio, Urantijos, numeris yra 5.342.482.337.666. Tai yra registracijos numeris Uversoje ir Rojuje, jūsų numeris apgyvendintų pasaulių kataloge. Aš žinau registracijos numerį fizinėje sferoje, bet jis yra tokio nepaprasto dydžio, kad mirtingojo protui turi mažai praktinės reikšmės.

      (183.1) 15:14.9 Jūsų planeta yra milžiniško kosmoso narys; jūs priklausote beveik begalinei pasaulių šeimai, bet jūsų sfera yra taip tiksliai administruojama ir taip su meile puoselėjama tarsi ji būtų vienintelis apgyvendintas pasaulis visoje egzistencijoje.

      (183.2) 15:14.10 [Pateikta Visuotinio Cenzoriaus, gyvenančio Uversoje.]

      Urantijos knyga

      16 Dokumentas

      Septynios Pagrindinės Dvasios

      (184.1) 16:0.1 ROJAUS Septynios Pagrindinės Dvasios yra Begalinės Dvasios pirminės asmenybės. Šituo septinkarčiu savęs padauginimo kūrybiniu veiksmu Begalinė Dvasia išnaudojo matematinių kombinacijų galimybes, kurios tik gali būti faktiškai egzistuojant Dievybės trims asmenims. Jeigu būtų buvę įmanoma sukurti didesnį skaičių Pagrindinių Dvasių, tai jos būtų sukurtos, bet yra tiktai septynios asociatyvios galimybės, ir tiktai septynios, neatskiriamos nuo trijų Dievybių. Ir tai paaiškina, kodėl visata yra valdoma septyniuose didžiuliuose skyriuose, ir kodėl skaičius septyni iš esmės yra bazinis jos organizavimui ir administravimui.

      (184.2) 16:0.2 Šitokiu būdu Septynios Pagrindinės Dvasios yra kilusios ir gauna individualius bruožus iš tokių septynių panašumų:

      (184.3) 16:0.3 1. Visuotinio Tėvo.

      (184.4) 16:0.4 2. Amžinojo Sūnaus.

      (184.5) 16:0.5 3. Begalinės Dvasios.

      (184.6) 16:0.6 4. Tėvo ir Sūnaus.

      (184.7) 16:0.7 5. Tėvo ir Dvasios.

      (184.8) 16:0.8 6. Sūnaus ir Dvasios.

      (184.9) 16:0.9 7. Tėvo, Sūnaus, ir Dvasios.

      (184.10) 16:0.10 Mes labai mažai ką žinome apie Tėvo ir Sūnaus veiksmą kuriant Pagrindines Dvasias. Matomai jos buvo sukurtos asmeniniais Begalinės Dvasios veiksmais, bet mes buvome aiškiai mokomi, kad jų atsiradime dalyvavo tiek Tėvas, tiek Sūnus.

      (184.11) 16:0.11 Dvasiniu charakteriu ir prigimtimi šitos Rojaus Septynios Dvasios yra kaip viena, bet visais kitais tapatybės aspektais jos yra labai nepanašios, o jų veiklos supervisatose rezultatai yra tokie, kad kiekvienos iš jų individualūs skirtumai yra neklystamai matomi. Didžiosios visatos septynių segmentų—ir net vienas su kitu susijusių išorinės erdvės segmentų—visus vėlesniuosius planus sąlygojo aukščiausios ir galutinės priežiūros šitų Septynių Pagrindinių Dvasių nedvasinis skirtingumas.

      (184.12) 16:0.12 Pagrindinės Dvasios turi daug funkcijų, bet šiuo metu jų ypatinga sfera yra septynių supervisatų centrinė priežiūra. Kiekviena Pagrindinė Dvasia turi milžinišką jėgos koncentravimo būstinę, kuri lėtai skrieja aplink Rojaus periferiją, visada savo padėtį išlaikydama tiesiai prieš tą visatą, kurią tiesiogiai ir prižiūri, ir ties Rojaus specializuotu energijos kontrolės ir segmentinio energijos paskirstymo sukoncentravimo tašku. Bet kurios iš šių supervisatų radialinės ribų linijos iš tiesų sueina į prižiūrinčiosios Pagrindinės Dvasios Rojaus būstinę.

      1. Ryšys su Triviene Dievybe

      (185.1) 16:1.1 Bendrai Veikiantysis, Begalinė Dvasia, yra būtina tam, kad būtų užbaigtas nepadalintos Dievybės trivienis įasmeninimas. Šitas trigubas Dievybės įasmeninimas yra neatsiejamai septinkartis pagal individualios ir asociatyvios išraiškos galimybę; dėl to vėlesnis planas sukurti visatas, apgyvendintas protingomis ir potencialiai dvasingomis būtybėmis, tinkamai išreiškiančiomis Tėvą, Sūnų, ir Dvasią, Septynių Pagrindinių Dvasių įasmeninimą padarė neišvengiamą. Mes ėmėme kalbėti apie Dievybės trikartį įasmeninimą kaip apie absoliučią neišvengiamybę, tuo tarpu ėmėme žiūrėti į Septynių Pagrindinių Dvasių atsiradimą kaip į ikiabsoliučią neišvengiamybę.

      (185.2) 16:1.2 Nors Septynios Pagrindinės Dvasios vargu ar išreiškia trigubą Dievybę, bet jos yra septinkartės Dievybės amžinasis pavaizdavimas, Dievybės trijų amžinai egzistuojančių asmenų aktyvios ir asociatyvios funkcijos. Šitomis Septyniomis Dvasiomis, šitose Septyniose Dvasiose, ir per šitas Septynias Dvasias Visuotinis Tėvas, Amžinasis Sūnus, arba Begalinė Dvasia, arba bet kuris dualistinis susivienijimas, gali veikti kaip tokie. Kada Tėvas, Sūnus, ir Dvasia veikia drauge, tada jie gali veikti ir iš tiesų veikia per Septintąją Pagrindinę Dvasią, bet ne kaip Trejybė. Pagrindinės Dvasios po vieną arba kolektyviai išreiškia bet kurią įmanomą ir visas įmanomas Dievybės funkcijas, vieną ir kelias, bet ne kolektyvinę, ne Trejybę. Septintoji Pagrindinė Dvasia asmeniškai neveikia Rojaus Trejybės atžvilgiu, ir kaip tik dėl to ji asmeniškai ir gali veikti Aukščiausiosios Būtybės vardu.

      (185.3) 16:1.3 Tačiau kada Septynios Pagrindinės Dvasios savo asmeninės galios ir supervisatos valdžios atskiras vietas palieka ir susirenka apie Bendrai Veikiantįjį Rojaus Dievybės trivienėje akivaizdoje, tuo metu ir ten jos iš tiesų kolektyviai išreiškia neišskaidytos Dievybės—Trejybės—funkcinę galią, išmintį, ir valdžią besivystančioms visatoms ir besivystančiose visatose. Pirminės septinkartės Dievybės išraiškos tokia Rojaus sąjunga iš tiesų realiai apima, tiesiogine prasme aprėpia, viską iš trijų amžinųjų Dievybių kiekvieno požymio ir požiūrio Aukštybėje ir Galutinybėje. Iš esmės, Septynios Pagrindinės Dvasios iš tiesų tuo metu ir ten apima Aukščiausiojo-Galutiniojo funkcinę sferą iki pagrindinės visatos ir pagrindinėje visatoje.

      (185.4) 16:1.4 Tiek, kiek mes galime suprasti, tai šitos Septynios Dvasios yra susijusios su Dievybės trijų amžinųjų asmenų dieviškąja veikla; mes nematome jokių įrodymų, kad būtų tiesioginė sąsaja su Absoliuto trijų amžinųjų aspektų veikiančiais buvimais. Kada būna susivienijusios, tada Pagrindinės Dvasios atstovauja Rojaus Dievybėms tokioje srityje, kurią būtų galima apytikriai suvokti kaip veiksmo ribinę sferą. Tai galėtų apimti didelę dalį to, kas yra galutinis, bet ne absoliutus.

      2. Ryšys su Begaline Dvasia

      (185.5) 16:2.1 Lygiai taip, kaip Amžinasis ir Pirminis Sūnus yra atskleidžiamas nuolat augančiu dieviškųjų Sūnų skaičiumi, taip ir Begalinė ir Dieviškoji Dvasia yra apreiškiama Septynių Pagrindinių Dvasių ir su jomis susijusių dvasinių grupių kanalais. Centrų centre prie Begalinės Dvasios galima priartėti, bet nevisi tie, kurie pasiekia Rojų, gali nedelsiant pastebėti jos asmenybę ir diferencijuotą buvimą; bet visi tie, kurie pasiekia centrinę visatą, gali nedelsiant palaikyti ir iš tiesų palaiko komuniją su viena iš Septynių Pagrindinių Dvasių, su ta, kuri vadovauja tai supervisatai, iš kurios yra kilęs naujai atvykęs erdvės piligrimas.

      (186.1) 16:2.2 Visatų visatai Rojaus Tėvas kalba tiktai per savo Sūnų, tuo tarpu jis ir Sūnus kartu veikia tiktai per Begalinę Dvasią. Už Rojaus ir Havonos ribų Begalinė Dvasia kalba tiktai Septynių Pagrindinių Dvasių balsais.

      (186.2)


Скачать книгу