Viskas prasidėjo nuo bučinio. Joss Wood
Читать онлайн книгу.
savimi tuščiagarbė, – sumurmėjo Lukas linkdamas žemyn prie jos lūpų. Į jį nukreiptose akyse matė iššūkį… O jis dar niekada neatsisakė priimti iššūkio.
Džesė kilstelėjo smakrą. Lukas jautė jos kvėpavimą sau ant lūpų. Jo rankose mergina atrodė gležnutė ir itin moteriška. Ir nors žinojo, kad žaidžia su ugnimi, negalėjo jos paleisti.
– Tai kodėl nori mane pabučiuoti?
– Turiu tik dvi galimybes: arba tave pabučiuoti, arba persimesti per kelį ir išperti, – suurzgė Lukas.
– Bet juk tau nepatinku, – pareiškė Džesė.
– Viešpatie, kiek tau metų? Kad jaustum potraukį, nebūtina žmogų mėgti.
– O taip neturėtų būti.
– Esi tokia naivi.
– Pabučiuoti mane būtų didelė klaida, – sušnabždėjo Džesė, nors jos lūpos rodė ką kita.
– Šaukštai po pietų.
Elektra sukibirkščiavo ir žaibas trenkė – Lukas prisitraukė liekną merginą prie savo tvirtos krūtinės ir panardino pirštus jos plaukuose, kad pasukęs galvą pagilintų bučinį, o liežuviu ištyrinėtų jos burną. Jo ranka nuslydo Džesės nugara, jis dar tvirčiau prispaudė ją prie savęs. Kai klubai susilietė, pasijuto lyg krintantis žemyn, o ploni merginos pirštai palindo po marškiniais ir ėmė glamonėdami slinkti jo nugara ir pečiais.
Dar niekada niekas nebuvo jo taip staigiai įkaitinęs. Kai jos vikrus liežuvis lyžtelėjo apatinę lūpą, o tada susipynė su jo liežuviu aistringame tango, Lukas užsimerkė. Viena ranka prilaikydamas Džesės galvą, kita nuslydo liemeniu ir nykščiu užkliudė jos iškilumus…
Tai nuėjo per toli, – šmėstelėjo mintis Luko galvoje. Turi tai nutraukti. Dabar.
Tačiau rankos pačios nuslydo Džesės šilko švelnumo šlaunimis ir stipriai suspaudė užpakaliuką.
Viešpatie, pagalvojo jis, nesutikęs jokios kliūties, tik šiltą odą. Kur jos kelnaitės? Bučinys iš beprotiško virto audringu. Glamonėdamas Džesę jis dar tvirčiau prispaudė ją prie savęs ir… o, štai kur jos. Plonytė juostelė. Pirštais pakilęs aukštyn Lukas aptiko širdelę, kuria buvo papuošta vieta, kurioje jungėsi kelnaičių juostelės. Jis užkišo nykštį už juostelės ir ėmė glamonėti nuostabų odos lopinėlį. Tokia švelni, tokia lygi… Galėtų lengvai nutraukti tą virvelę…
Didelėmis valios pastangomis Lukas atsiplėšė nuo Džesės ir giliai įkvėpė. Tikėjosi, kad mergina nemato, kaip jis laikosi įsitvėręs į stalo kraštą. Džesė atrodė nuostabiai: švytinčiomis akimis, nuo bučinių paburkusiomis lūpomis ir sutaršytais plaukais. Galėtų dabar pat ją užvaldyti, pamylėti popiečio saulėje. Jį sukrėtė tai, kaip geidžia pamatyti ją nuogą, gulinčią ant stalo, atvirą jo žvilgsniui, įkaitusią nuo malonumo.
Lukas sutelkė paskutinius valios likučius ir pamažu atgavo savitvardą. Kai buvo tikras, kad didžiosios smegenys perėmė valdymą iš mažųjų, atsitiesė ir be žodžių parodė į duris.
Džesė, lygindamasi suknelę, linktelėjo.
– Taip… laikas man eiti. – Vis dar šiek tiek apsvaigusi ji kyštelėjo ranką į rankinę, ištraukė didžiulį voką ir padėjo ant Luko stalo. – Rinkodaros strategija – dabartinės strategijos alternatyva. Galbūt galėtume aptarti tai kitą kartą?
Ne-į-tikėtina.
Ar ji negirdėjo, ką jis pasakė prieš išbučiuodamas ją iki sąmonės netekimo? Akivaizdu, kad ne.
Lukas papurtė galvą.
– Nemanau.
Tarp lenktų Džesės antakių įsirėžė raukšlelė.
– Kodėl ne?
Lukas apėjo stalą ir klestelėjo į krėslą.
– Tu atleista. Susikrauk daiktus ir dink iš mano įmonės. Tučtuojau.
Pirmas skyrius
Džesika, aš nerandu savo Shun peilio. Peilio, skirto iškaulinimui ir filė darymui. Jei jo negrąžinsi, būsiu priverstas prašyti nupirkti naują, nes jį pirkau per mūsų kelionę į Jungtines Valstijas. Jo mažmeninė kaina – apie 200 JAV dolerių.
Grantas
Džesė Šervud perkėlė elektroninį laišką į šiukšliadėžę ir nuleido galvą. Grantas turbūt rūko kažką labai žalio ir itin stipraus, jei mano, kad ji ketina sumokėti jam dar bent vieną centą. Kas rėmė jį ir suteikė galimybę ekstravagantiškai gyventi, kai jis prarado darbą ir beviltiškai stengėsi prikelti savo maitinimo paslaugų verslą iš pelenų?
O kol Džesė dosniai maitino jį pinigais ir užuojauta, kiekvieną dieną, vos jai išėjus į darbą, Grantas rasdavo susitvarkyti ką kita. Galbūt reikėtų sakyti patvarkyti kai ką kitą… tai yra priešais jų butą gyvenančią blondinę.
Liurbis.
Atsivėrė Džesės biuro durys ir nešina iPad planšetiniu kompiuteriu įėjo Elė. Džesė kasdien dėkojo Dievui už tai, kad jos itin kvalifikuota biuro administratorė yra ir geriausia draugė, kuria gali visiškai pasitikėti.
– Kas atsitiko? – pasiteiravo Elė, dribtelėjusi į priešais Džesę stovintį krėslą.
Džesė mostelėjo į kompiuterį.
– Grantas. Vėl. Neranda kažkokio Shun peilio. Hm… o kas tai yra?
Elė, kuri gerai žinojo apie Džesės kulinarinius gebėjimus, tiksliau, jų nebuvimą, nusišypsojo.
– Tai brangių virtuvės peilių prekės ženklas. Geras dalykas.
– Na, jei rasiu tą peilį savo virtuvėje, jis tavo, – niūriai tarė Džesė.
– Kas dar atsitiko? – Elė pasidėjo savo iPad ant stalo.
Džesė vėl mostelėjo į kompiuterį.
– Grantas mėgina truktelėti mano grandinę.
Ryškiai raudonas Elės lūpas išlenkė šypsena.
– Sprendžiant iš piktos tavo veido išraiškos, sakyčiau, kad jam tai pavyko.
Džesė suraukė nosį.
– Jis tikra lerva, kuri maitinasi mėšlu iš…
– Taip taip – visa tai jau girdėjau. Viskas baigta prieš mėnesių mėnesius, ko tu vis dar siunti?
Svarstydama, ką atsakyti, Džesė alkūnėmis atsirėmė į stalą ir susikišo pirštus į plaukus. Jau praėjo metai, kai Grantas prarado puikų prekės ženklo vadybininko darbą garsiame drabužių tinkle, ir šeši mėnesiai, kai užklupo jį lovoje su mergužėle, ant kurios subinės buvo ištatuiruotas ančiukas Donaldas… Džesei įėjus į miegamąjį blondinė buvo ant viršaus, tad šis vaizdas neišdildomai įsirėžė į atmintį.
Na gerai, tas įvykis sugrąžino ją į tą siaubingą laiką paauglystėje, kai… Ne, neketino apie tai vėl galvoti. Pakanka to, kad jau žinojo, kokį skausmą sukelia neištikimybė – ir tiesiogiai, ir netiesiogiai.
Ji buvo įsitikinusi, kad moteris, kuri dėl meilės leidžiasi kito kontroliuojama, turi būti neįtikėtinai drąsi arba visiška beprotė.
O ji tokia nebuvo.
– Na? – Kai Džesė nieko neatsakė, Elė papurtė galvą. – Mes dalijomės viskuo – nuo panikos dėl tavo neplanuoto nėštumo iki mano vienos nakties nuotykių ir to, kas buvo tarp jų, todėl kalbėk su manimi, Džesika Triušeli, netylėk.
Išgirdusi senąją pravardę