Urantijos Knyga. Urantia Foundation
Читать онлайн книгу.
Avonalai yra tie Rojaus Sūnūs, kurie tarnauja ir save padovanoja vietinių visatų atskiroms planetoms. Ir kadangi kiekvienas Sūnus Avonalas turi išskirtinę asmenybę, kadangi nėra dviejų tokių pačių, tai jų darbas yra individualiai unikalus savojo gyvenimo sferose, kur jie dažnai įsikūnija mirtingojo materialaus kūno pavidalu, o kartais evoliuciniuose pasauliuose ir gimsta iš žemiškųjų motinų.
(225.3) 20:2.4 Priedo prie savosios tarnystės aukštesniuose administravimo lygiuose, apgyvendintuose pasauliuose Avonalai turi trigubą funkciją:
(225.4) 20:2.5 1. Juridinius Veiksmus. Jie veikia baigiantis vienai dieviškajai tvarkai. Laikui einant, dešimtys—šimtai—tokių misijų gali būti įvykdyta kiekviename atskirame pasaulyje, ir jie gali vykti į tą patį arba į kitus pasaulius neribotą skaičių kartų kaip dieviškosios tvarkos užbaigėjai, miegančiųjų išlikusiųjų išlaisvintojai.
(225.5) 20:2.6 2. Arbitrines Misijas. Šitos rūšies apsilankymai planetose paprastai būna iki to laiko, kada atvyksta save padovanojantis Sūnus. Tokios misijos metu Avonalas pasirodo kaip tos valdos suaugęs žmogus įsikūnijimo metodo dėka, kuriame nėra mirtingojo gimimo. Po šito pirmojo ir paprasto arbitrinio apsilankymo, Avonalai gali pakartotinai tarnauti arbitrų pareigose toje pačioje planetoje tiek iki save padovanojančio Sūnaus pasirodymo, tiek ir po šio pasirodymo. Šitų papildomų arbitrinių misijų metu Avonalas gali pasirodyti arba gali ir nepasirodyti materialia ir matoma forma, bet tikrai nė vienos iš šitų misijų metu jis negims šitame pasaulyje bejėgiu kūdikiu
(225.6) 20:2.7 3. Savęs Padovanojimo Misijas. Sūnūs Avonalai tikrai visi, bent jau kartą, save padovanoja kokiai nors mirtingųjų rasei kokiame nors evoliuciniame pasaulyje. Juridinių apsilankymų būna daugybė, arbitrinių misijų gali būti daug, bet kiekvienoje planetoje pasirodo vienas vienintelis save padovanojantis Sūnus. Save padovanojantys Avonalai gimsta iš moters taip, kaip Urantijoje buvo įsikūnijęs Nebadono Mykolas.
(225.7) 20:2.8 Nėra apribojimo, kiek kartų Sūnūs Avonalai gali tarnauti su arbitrinėmis ir su savęs padovanojimo misijomis, bet paprastai, kada per šitą patyrimą yra peržengta septynis kartus, tada jis yra sustabdomas tų, kurie tokios tarnystės turėjo mažiau, labui. Tada šitie daugiakarčio savęs padovanojimo Sūnūs yra paskiriami į Sūnų Kūrėjų aukštąją asmeninę tarybą, šitokiu būdu imdami dalyvauti visatos reikalų administravime.
(225.8) 20:2.9 Visame savo darbe apgyvendintų pasaulių labui ir apgyvendintuose pasauliuose, Arbitriniams Sūnums padeda dvi vietinės visatos tvarinių kategorijos, Melkizedekai ir archangelai, tuo tarpu savęs padovanojimo misijų metu jiems taip pat padeda ir Spindinčiosios Vakaro Žvaigždės, lygiai taip pat kilusios vietiniuose kūriniuose. Visose planetinėse pastangose antrinius Rojaus Sūnus, Avonalus, paremia pirminio Sūnaus, jų tarnystės vietinės visatos Sūnaus Kūrėjo, visa galia ir valdžia. Iš esmės jų darbas apgyvendintose sferose yra lygiai tiek pat efektyvus ir priimtinas, kokia būtų efektyvi ir priimtina Sūnaus Kūrėjo tarnystė mirtingųjų gyvenimo pasauliuose.
3. Juridiniai veiksmai
(226.1) 20:3.1 Avonalai yra žinomi kaip Sūnūs Arbitrai, nes jie yra sferų aukštieji arbitrai, priimantys nuosprendžius dėl naujos dieviškosios tvarkos laiko pasauliams. Jie vadovauja išlikusiųjų miegančiųjų pažadinimui, priima nuosprendį sferai, užbaigia sustabdyto teisingumo dieviškąją tvarką, įgyvendina bandomojo amžiaus gailestingumo mandatus, erdvės tvarinius, tarnaujančius planetoms, iš naujo paskiria į naujos dieviškosios tvarkos užduotis, ir sugrąžina juos atgal į vietinės visatos būstinę, kada savo misiją jie užbaigia.
(226.2) 20:3.2 Kada jie priima nuosprendžius dėl kokio nors amžiaus likimų, tada Avonalai pateikia dekretus dėl evoliucinių rasių likimo, ir nors jie gali priimti nuosprendžius dėl asmenių tvarinių tapatybės sunaikinimo, bet tokių nuosprendžių jie nevykdo. Tokio pobūdžio nuosprendžių nevykdo ir niekas kitas, išskyrus tik supervisatos valdžią.
(226.3) 20:3.3 Rojaus Avonalo atvykimas į evoliucinį pasaulį, turint tikslą užbaigti dieviškąją tvarką ir pradėti planetinio žengimo į priekį naująją erą, nebūtinai yra arbitrinė misija arba savęs padovanojimo misija. Arbitrinės misijos kartais, o savęs padovanojimo misijos visada, būna įsikūnijamai; tai yra, tokių užduočių metu Avonalai tarnauja planetoje turėdami materialią formą—tiesiogine prasme. Kiti jų apsilankymai yra “techniniai,” ir šitose pareigose Avonalas planetinei tarnystei neįsikūnija. Jeigu Sūnus Arbitras atvyksta vien tiktai kaip priimantis nuosprendį dėl dieviškosios tvarkos, tada jis į planetą atvyksta kaip dvasinė būtybė, nematoma šios sferos materialiems tvariniams. Tokie techniniai apsilankymai vyksta daug kartų per ilgą apgyvendinto pasaulio istoriją.
(226.4) 20:3.4 Sūnūs Avonalai gali veikti kaip planetų teisėjai tiek iki arbitrinių, tiek ir iki savęs padovanojimo patyrimų. Tačiau bet kurios iš šitų misijų metu įsikūnijęs Sūnus priims nuosprendį dėl praeinančio planetos amžiaus; lygiai taip, kaip tą daro ir Sūnus Kūrėjas, kada būna įsikūnijęs savęs padovanojimo misijos metu mirtingojo materialaus kūno pavidalu. Kada Rojaus Sūnus aplanko evoliucinį pasaulį ir kada tampa tokiu, kaip ir jo žmonės, tada jo buvimas užbaigia dieviškąją tvarką ir yra nuosprendis sferai.
4. Arbitrinės misijos
(226.5) 20:4.1 Prieš tai, kada apgyvendintame pasaulyje pasirodo save padovanojantis Sūnus, paprastai tą pasaulį aplanko Rojaus Avonalas su arbitrine misija. Jeigu tai yra pirminis arbitrinis apsilankymas, tuomet Avonalas visada būna įsikūnijęs kaip materiali būtybė. Jis užduoties planetoje pasirodo kaip mirtingųjų rasių visiškai suaugęs vyriškis, kaip būtybė, kurią visiškai mato ir su kuria fizinį ryšį palaiko jo laikmečio ir kartos mirtingieji tvariniai. Per visą arbitrinį įsikūnijimą Sūnaus Avonalo ryšys su vietinėmis ir visuotinėmis dvasinėmis jėgomis yra pilnutinis ir nenutrūkstantis.
(226.6) 20:4.2 Planeta gali patirti daug arbitrinių apsilankymų tiek iki, tiek ir po save padovanojančio Sūnaus pasirodymo. Joje gali lankytis tas pats arba kiti Avonalai, veikiantys kaip nuosprendžio dėl dieviškosios tvarkos skelbėjai, tačiau tokios techninės misijos, susijusios su nuosprendžiu, nėra nei savęs padovanojimo misijos, nei arbitrinės misijos, ir šie Avonalai tokiu metu niekada neįsikūnija. Net kada planetą palaimina pasikartojančios arbitrinės misijos, tada Avonalai nevisada įsikūnija mirtingųjų pavidalu; o kada jie iš tikrųjų tarnauja mirtingojo materialaus kūno pavidalu, tada jie visada pasirodo kaip šios sferos suaugusios būtybės; jie negimsta iš moters.
(227.1) 20:4.3 Kada būna įsikūniję vykdydami savęs padovanojimo misiją ar arbitrinę misiją, tada Rojaus Sūnūs turi patyrusius Derintojus, ir šitie Derintojai yra skirtingi kiekvienam įsikūnijimui. Tie Derintojai, kurie užima įsikūnijusiųjų Dievo Sūnų protą, niekada negali tikėtis, jog taps asmenybėmis susiliedami su žmogiškosiomis-dieviškosiomis būtybėmis, kuriose jie gyvena, bet dažnai jie būna įasmeninami Visuotinio Tėvo nurodymu. Tokie Derintojai suformuoja valdymo aukščiausiąją Dieviningtono tarybą Paslaptingųjų Pagalbininkų administravimui, identifikavimui, ir pasiuntimui į apgyvendintas valdas. Jie taip pat priima ir akredituoja Derintojus, kada jie sugrįžta į “Tėvo krūtinę” po savo žemiškųjų tabernakulių mirtingosios pabaigos. Šitokiu būdu ištikimi pasaulių teisėjų Derintojai tampa savosios rūšies išaukštintais vadovais.
(227.2) 20:4.4 Urantija niekada nebuvo priėmusi Sūnaus Avonalo, vykdančio arbitrinę misiją. Jeigu Urantija būtų besivysčiusi pagal apgyvendintų pasaulių bendrą planą, tai ją būtų palaiminusi arbitrinė misija kažkuriuo metu tarp Adomo laikų ir Mykolo Kristaus savęs padovanojimo. Bet Rojaus Sūnų įprastą seką jūsų planetoje visiškai sugriovė