Urantijos Knyga. Urantia Foundation
Читать онлайн книгу.
7. Trejybės Vadovai
(292.5) 26:7.1 Trejybės vadovai yra laiko ir erdvės kylančiųjų piligrimų Havonos lavinimo penktojo žiedo nenuilstantys tarnai. Dvasiniai absolventai čia yra vadinami “kandidatais į Dievybės jaudinantį patyrimą,” kadangi būtent šitame žiede, vadovaujant Trejybės vadovams, šitie piligrimai gauna išvystytą mokymą, susijusį su dieviškąja Trejybe, ruošiantis mėginimui pasiekti Begalinės Dvasios asmenybės atpažinimą. Ir čia kylantieji piligrimai suvokia, ką reiškia tikrasis mokymasis ir tikros intelektualios pastangos, kada jie ima suprasti pobūdį dar atkaklesnių ir nepalyginamai labiau įtemptų dvasinių pastangų, kurių prireiks tam, kad būtų patenkinti aukščiausiojo tikslo, nustatyto jiems pasiekti šitos grandinės pasauliuose, reikalavimai.
(292.6) 26:7.2 Patys ištikimiausi ir sumaniausi yra Trejybės vadovai; ir kiekvienas piligrimas gauna antrinio supernafimo, priklausančio šitai kategorijai, nedalinamą dėmesį ir džiaugiasi visa jo meile. Laiko piligrimas niekada nesurastų pirmojo asmens iš Rojaus Trejybės, prie kurio galima prisiartinti, jeigu pagalbos ir paramos nesuteiktų šitie vadovai ir gausybė kitų dvasinių būtybių, įsitraukusių į kylančiųjų mokymą apie būsimo jaudinančio patyrimo vykstant pas Dievybes prigimtį ir metodą.
(293.1) 26:7.3 Užbaigus mokymo kursą šitoje grandinėje, Trejybės vadovai savo mokinius nugabena į grandinės pagrindinį pasaulį ir atveda juos į vieną iš daugelio trivienių komisijų, kurios yra kandidatų keliauti pas Dievybes egzaminuotojai ir patvirtintojai. Šitas komisijas sudaro vienas iš užbaigtųjų bičiulių, vienas iš pirminių supernafimų kategorijos elgesio reguliuotojų, ir erdvės Atsiskyrusysis Žinianešys arba Sutrejybintas Rojaus Sūnus.
(293.2) 26:7.4 Kada pakilusioji siela realiai pradeda kelionę į Rojų, tada ją lydi tiktai šis tranzitinis trejetas: superafinis partneris, Absolventų Vadovas, ir visą laiką būnantis pastarojo tarnas. Šitos išvykos iš Havonos žiedų į Rojų yra išbandymų kelionės; kylantieji dar neturi Rojaus statuso. Jie negauna gyvenamojo statuso Rojuje tol, kol nebūna patyrę paskutiniojo laiko poilsio po to, kada būna pasiekę Visuotinį Tėvą ir visiškai įveikę Havonos grandines. Tiktai po dieviškojo poilsio jie iš tikrųjų gauna “dieviškumo esmę” ir “aukštybės dvasią” ir šitokiu būdu iš tiesų pradeda veikti amžinybės žiede ir Trejybės akivaizdoje.
(293.3) 26:7.5 Kylančiajam tranzitinio trejeto kompanionai nėra reikalingi tam, kad įgalintų jį nustatyti Trejybės dvasinio spindėjimo geografinį buvimą, vietoje šito jie yra reikalingi tam, kad piligrimui suteiktų visą įmanomą pagalbą jo sunkioje užduotyje atpažįstant, suprantant, ir suvokiant Begalinę Dvasią užtektinai, jog tai sudarytų asmenybės atpažinimą. Bet kuris pakilęs piligrimas Rojuje gali nustatyti Trejybės geografinę arba buvimo vietą, didžioji dauguma sugeba užmegzti ryšį su Dievybių, ypač Trečiojo Asmens, intelektualia tikrove, bet nevisi gali atpažinti arba bent iš dalies suvokti Tėvo ir Sūnaus dvasinio buvimo tikrovę. Dar sunkiau yra net minimaliai dvasiškai suvokti Visuotinį Tėvą.
(293.4) 26:7.6 Iš tiesų retai kada Begalinės Dvasios ieškojimas nepavyksta, o kada jų pavaldiniai sėkmingai įveikia šitą Dievybės pažinimo fazę, tada Trejybės vadovai pasirengia perkelti juos į Sūnaus suradėjų tarnystę Havonos ketvirtajame žiede.
8. Sūnaus Suradėjai
(293.5) 26:8.1 Havonos ketvirtoji grandinė kartais yra vadinama “Sūnų grandinė.” Iš šitos grandinės pasaulių kylantieji piligrimai vyksta į Rojų, kad pasiektų supratingą ryšį su Amžinuoju Sūnumi, tuo tarpu besileidžiantieji piligrimai šitos grandinės pasauliuose pasiekia laiko ir erdvės Sūnų Kūrėjų prigimties ir misijos naują suvokimą. Šitoje grandinėje yra septyni pasauliai, kuriuose Rojaus Mykolų rezervinis korpusas turi specialią abipusio tarnavimo tiek kylantiesiems, tiek besileidžiantiesiems piligrimams tarnystės mokyklą; ir būtent šituose Sūnų Mykolų pasauliuose laiko piligrimai ir amžinybės piligrimai prieina prie pirmojo tikrai abipusio vienas kito supratimo. Daugeliu atžvilgių šitos grandinės patyrimai yra labiausiai intriguojantys per visą gyvenimą Havonoje.
(294.1) 26:8.2 Sūnaus suradėjai yra superafiniai tarnai ketvirtosios grandinės kylantiesiems piligrimams. Priedo prie bendro darbo, ruošiant savo kandidatus suvokimui apie Amžinojo Sūnaus ryšius su Trejybe, šitie Sūnaus suradėjai turi taip išsamiai mokyti savo globotinius, kad šiems visiškai pasisektų: pirma, adekvačiai dvasiškai suvokti Sūnų; antra, patenkinamai atpažinti Sūnaus asmenybę; ir trečia, tinkamai atskirti Sūnų nuo Begalinės Dvasios asmenybės.
(294.2) 26:8.3 Pasiekus Begalinę Dvasią, daugiau nebebūna jokių egzaminų. Vidinių žiedų išbandymai yra piligrimų kandidatų, kada juos abgaubia Dievybių apkabinimas, veiksmai. Žengimą pirmyn nulemia grynai individo dvasingumas, ir niekas kitas, išskyrus Dievus, nedrįsta spręsti apie jo turėjimą. Nesėkmės atveju niekada nepateikiama jokių priežasčių, taip pat nei patiems kandidatams, nei jų įvairiems mokytojams ir vadovams niekada nepriekaištaujama ir jie nekritikuojami. Rojuje, nepasisekimas niekada nelaikomas pralaimėjimu; į atidėjimą niekada nežiūrima kaip į gėdą; laiko akivaizdūs nepasisekimai niekada nėra supainiojami su reikšmingais amžinybės uždelsimais.
(294.3) 26:8.4 Nedaugelis piligrimų patiria uždelsimą tariamoje nesėkmėje, siekiant Dievybės pažinimo. Beveik visi pasiekia Begalinę Dvasią, nors kartais koks piligrimas iš pirmosios supervisatos patiria nesėkmę pirmuoju bandymu. Piligrimai, kurie pasiekia Dvasią, retai kada nesuranda Sūnaus; tie, kuriems iš tiesų nepavyksta pažinti pirmuoju mėginimu, tie beveik visi yra kilę iš trečiosios ir penktosios supervisatų. Didžioji dauguma tų, kuriems nepasisekė pasiekti Tėvo pirmuoju mėginimu, po to, kada jie būna suradę tiek Dvasią, tiek Sūnų, yra kilę iš šeštosios supervisatos, nors nedaugelis tų, kuriems lygiai taip pat nepavyko, yra kilę iš antrosios ir trečiosios supervisatų. Ir visa tai atrodo aiškiai pažymi, jog yra kažkokia rimta ir pakankama priežastis dėl šitų akivaizdžių nepasisekimų; tikrovėje, tiesiog neišvengiamų uždelsimų.
(294.4) 26:8.5 Tie kandidatai, kurie, siekdami Dievybės pažinimo, pralaimėjo, yra atiduodami į užduoties vyresniųjų, pirminių supernafimų grupės, jurisdikciją ir yra sugrąžinami į erdvės sferų darbą ne trumpesniam kaip vieno tūkstantmečio laikotarpiui. Jie niekada nesugrįžta į savo gimtąją supervisatą, bet visada vyksta į tą superkūrinį, kuris yra pats palankiausias jų naujajam mokymui, rengiantis antrajam Dievybės jaudinančiam pažinimui. Po šitos tarnystės, skriedami patys, jie sugrįžta į Havonos išorinį žiedą, juos nedelsiant palydi į tą žiedą, kuriame jų karjera buvo nutraukta, ir iš karto jie atnaujina savo pasirengimą jaudinančiam Dievybės patyrimui. Iš tiesų niekada nebūna taip, kad antriniams supernafimams nepavyktų sėkmingai vesti savo globotinių antrojo mėginimo metu, ir tie patys superafiniai tarnai ir kiti vadovai visada lydi šituos kandidatus šito antrojo jaudinančio patyrimo metu.
9. Tėvo Vadovai
(294.5) 26:9.1 Kada piligrimo siela pasiekia Havonos trečiąjį žiedą, tada ją pradeda mokyti Tėvo vadovai, vyresni, labai kvalifikuoti, ir labiausiai patyrę iš superafinių tarnų. Šitos grandinės pasauliuose Tėvo vadovai turi išminties mokyklas ir metodo koledžus, kuriuose visos būtybės, gyvenančios centrinėje visatoje, tarnauja mokytojais. Neignoruojama niekas, kas galėtų pasitarnauti laiko tvariniui šitame transcendentiniame jaudinančiame patyrime siekiant amžinybės.
(294.6) 26:9.2 Visuotinio Tėvo pasiekimas yra leidimas į amžinybę, nepaisant likusiųjų žiedų, kuriais bus keliaujama. Dėl to tai yra reikšminga proga trečiojo žiedo pagrindiniame pasaulyje, kada tranzitinis trejetas paskelbia, jog greitai prasidės paskutinis rizikingas