Urantijos Knyga. Urantia Foundation
Читать онлайн книгу.
suklasifikavo į septynias didžiąsias kategorijas, kurių kiekviena turi apie vieną milijoną poskyrių. Tas lengvumas, su kuriuo Rojaus gyventojai gali pasinaudoti šitomis milžiniškomis žinių atsargomis, yra visiškai žinių saugotojų savanoriškų ir išmintingų pastangų dėka. Šie saugotojai taip pat yra centrinės visatos išaukštinti mokytojai, savo gyvus lobius be atlygio suteikdami visoms būtybėms bet kurioje Havonos grandinėje, ir juos plačiai, nors netiesiogiai, panaudoja Dienų Senųjų teismai. Bet šita gyvoji biblioteka, kuri prieinama centrinei visatai ir supervisatoms, nėra prieinama vietiniams kūriniams. Tiktai netiesioginiu būdu ir atspindėjimu Rojaus žinių nauda iš tiesų yra užtikrinama ir vietinėse visatose.
6. Filosofijos Meistrai
(302.5) 27:6.1 Po aukščiausiojo pasitenkinimo garbinant eina filosofijos džiuginantis jaudulys. Niekada iš tikrųjų jūs nepakilsite tiek aukštai arba pirmyn nenueisite taip toli, kad tikrai nebeliktų tūkstančio paslapčių, kurias mėginant atskleisti nebūtų reikalinga panaudoti filosofiją.
(302.6) 27:6.2 Rojaus filosofijos meistrai džiaugiasi, vesdami jo gyventojų, tiek vietinių, tiek kylančiųjų, protus, mėginančius spręsti visatos problemas su pakylėtu jauduliu. Šitie superafiniai filosofijos meistrai yra “dangiškieji išminčiai,” išminties būtybės, kurios panaudoja žinių tiesą ir patyrimo faktus savo pastangose tam, kad įvaldytų tai, kas yra nežinoma. Su jais žinios pasiekia tiesą, o patyrimas pakyla į išmintį. Rojuje erdvės kylančiosios asmenybės patiria būties aukštumas: Jos turi žinių; jos žino tiesą; jos gali filosofuoti—mąstyti tiesa; jos net gali stengtis apimti Galutiniojo sampratas ir pamėginti suvokti Absoliutų metodus.
(303.1) 27:6.3 Rojaus didžiulės sferos pietiniame pakraštyje filosofijos meistrai veda išsamius kursus septyniasdešimtyje funkcinių išminties skyrių. Čia jie diskutuoja apie Begalybės planus ir tikslus ir stengiasi visų tų, kurie turi priėjimą prie jų išminties, koordinuoti patyrimus, ir sukomponuoti žinias. Jie išvystė savo labai specializuotą požiūrį į įvairias visatos problemas, bet jų galutinės išvados visada būna visiškai suderintos.
(303.2) 27:6.4 Šitie Rojaus filosofai moko visais įmanomais mokymo metodais, įskaitant Havonos aukštesniąją grafinę techniką ir tam tikrus informacijos perdavimo Rojaus metodus. Visi šitie žinių perteikimo ir idėjų išreiškimo aukštesni būdai visiškai pranoksta net ir labiausiai išvystyto žmogiškojo proto suvokimo sugebėjimus. Vienos valandos mokymas Rojuje prilygtų dešimčiai tūkstančių metų taikant Urantijos žodžių-atminties metodiką. Jūs negalite suvokti tokių perdavimo metodų, ir tiesiog mirtingojo patyrime nėra nieko, su kuo būtų galima juos palyginti, nieko, kas į juos panašėtų.
(303.3) 27:6.5 Filosofijos meistrai jaučia didžiausią malonumą perteikdami savo aiškinimą apie visatų visatą toms būtybėms, kurios pakilo iš erdvės pasaulių. Ir nors filosofija niekada negali būti savo išvadomis tokia nusistovėjusi, kaip žinių faktai ir patyrimo tiesos, bet vis vien, kada jūs būsite išklausę šitų pirminių supernafimų amžinybės neišspręstų problemų ir Absoliutų veikimo aptarimą, tada jūs pajusite neabejotiną ir tvirtą pasitenkinimą, kas susiję su šitais neįsisavintais klausimais.
(303.4) 27:6.6 Šitie intelektualūs Rojaus siekiai nėra transliuojami laidose; tobulumo filosofija yra prieinama tiktai tiems, kurie dalyvauja asmeniškai. Aplink skriejantys kūriniai apie šituos mokymus sužino tiktai iš tų, kurie šitą yra patyrę ir kurie vėliau šitą išmintį yra nunešę išorėn į erdvės visatas.
7. Garbinimo Rengėjai
(303.5) 27:7.1 Garbinimas yra visų sukurtų protingų būtybių aukščiausioji privilegija ir pirmoji pareiga. Garbinimas yra sąmoningas ir džiaugsmingas veiksmas pripažįstant ir įvertinant Kūrėjų artimų ir asmeninių ryšių su savo tvariniais tiesą ir faktą. Garbinimo kokybę nulemia tvarinio suvokimo gilumas; ir kada žinios apie Dievų begalinį charakterį vystosi, tada garbinimo veiksmas tampa vis labiau visaapimantis, kol galiausiai jis pasiekia aukščiausio patirtinio pasitenkinimo ir pačio nuostabiausio malonumo, kuris yra žinomas sukurtoms būtybėms, šlovę.
(303.6) 27:7.2 Nors Rojaus Sala turi tam tikras garbinimo vietas, bet labiau panašu, kad ji visa yra milžiniška dieviškosios tarnystės šventoji vieta. Garbinimas yra pirmoji ir viešpataujanti aistra visų tų, kurie užkopia ant jo palaimingų krantų—tų būtybių, kurios sužinojo apie Dievą užtektinai, kad pasiektų jo buvimą, spontaniškas jausmų kunkuliavimas. Žiedas po žiedo, per Havonos kelionę į vidų, garbinimas yra auganti aistra tol, kol Rojuje tampa būtina jo išraišką reguliuoti ir kitaip kontroliuoti.
(304.1) 27:7.3 Periodiški, spontaniški, grupiniai, ir kitokie ypatingi aukščiausiojo garbinimo ir dvasinio šlovinimo proveržiai, patiriami Rojuje, vyksta vadovaujant pirminių supernafimų specialiam korpusui. Vadovaujant šitiems garbinimo vadovams, tokia gili pagarba pasiekia tvarinio aukščiausiojo pasitenkinimo tikslą ir pakyla į didingos saviraiškos ir asmeninio džiugesio aukščiausiosios tobulybės aukštumas. Visi pirminiai supernafimai trokšta būti garbinimo vadovais; o visi kylantieji tvariniai amžinai norėtų pasilikti garbinimo būsenoje, jeigu užduočių vadovai šitų susibūrimų periodiškai nepaleistų. Bet nė vienos pakilusios būtybės niekada nėra prašoma įžengti į amžinosios tarnystės paskyrimą tol, kol ji garbindama nepasiekia visiško pasitenkinimo.
(304.2) 27:7.4 Būtent tai ir yra garbinimo vadovų užduotis, išmokyti pakilusius tvarinius garbinti taip, kad jie būtų įgalinti šitą pasitenkinimą gauti iš saviraiškos ir tuo pačiu metu sugebėti sutelkti dėmesį į Rojaus režimo esminę veiklą. Be garbinimo metodo pagerinimo vidutiniam mirtingajam, kuris pasiekia Rojų, prireiktų šimtų metų, kad jis visiškai ir patenkinamai išreikštų savo protingo pritarimo ir pakilusiojo dėkingumo emocijas. Garbinimo vadovai atveria naujus ir iki tol nežinomus išraiškos horizontus taip, kad šitie nuostabūs erdvės įsčių vaikai ir laiko kankiniai sugebėtų per daug trumpesnį laiką garbindami patirti visišką pasitenkinimą.
(304.3) 27:7.5 Ištisos visatos visų būtybių visi sugebėjimai, kurie gali suintensyvinti ir išaukštinti saviraiškos galimybes ir dėkingumo perteikimą, visu didžiausiu jų pajėgumu yra panaudojami garbinant Rojaus Dievybes. Garbinimas yra didžiausias Rojaus egzistencijos džiaugsmas; tai yra Rojaus atgaivinantis poilsis. Ką poilsis padaro jūsų pavargusiam protui žemėje, tą garbinimas padarys jūsų ištobulintai sielai Rojuje. Garbinimo būdas Rojuje yra visiškai nesuvokiamas mirtingajam, bet jo dvasią jūs galite pradėti suvokti net čia žemai Urantijoje, nes Dievų dvasios net dabar gyvena jūsų viduje, plevena virš jūsų, ir įkvepia jus tikrajam garbinimui.
(304.4) 27:7.6 Rojuje garbinimui yra paskirta laikas ir vietos, bet jų nėra tiek, kad sutalpintų patirtinio kilimo į amžinąją Salą nuostabių būtybių augančios išminties ir besiplečiančio dieviškumo suvokimo dvasinių emocijų amžinai didėjantį išsiliejimą. Nuo Grandfandos laikų supernafimai iš tiesų niekada negalėjo pilnai sutalpinti garbinimo dvasios Rojuje. Visada iš tikrųjų yra garbinimo būsenos perteklius, kada ji pamatuojama prieš garbinimą. Ir tai yra dėl to, kad asmenybės, nuo kurių neatskiriamas tobulumas, niekada negali iki galo suvokti dvasinių emocijų milžiniškų reakcijų, kurias rodo būtybės, kurios palaipsniu ir sunkiu darbu sau kelią viršun į Rojaus šlovę prasiskynė iš laiko ir erdvės žemesniųjų pasaulių dvasinės tamsybės gilumų. Kada tokie angelai ir laiko mirtingieji pasiekia Rojaus Jėgų akivaizdą, tada prasiveržia per amžius sukauptų emocijų išraiška, toks reginys, kuris Rojaus angelus apstulbina, o Rojaus Dievybėms sukelia dieviškojo pasitenkinimo didžiausią džiaugsmą.
(304.5) 27:7.7 Kartais visas Rojus būna apsemtas viešpataujančio dvasinės ir garbinančios išraiškos potvynio.